Trys pirmieji koncertai
Mūza Rubackytė ir Joanna Faletta. M. Aleksos nuotrauka Štai jau įvyko trys iš šešių pianistės Mūzos Rubackytės Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje organizuoto Pirmojo Vilniaus fortepijono muzikos festivalio koncertų.
Pirmasis įvyko lapkričio 7 d. dalyvaujant Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vad. Juozas Domarkas), Kauno valstybiniam chorui (meno vad. Petras Bingelis) ir solistams M. Rubackytei, smuikininkui iš JAV Michaeliui Ludwigui, violončelininkui iš Vengrijos Lãszló Fengö ir JAV dirigentei Joannai Falettai. Programoje - L. van Beethoveno muzika.
Pirmojoje koncerto dalyje skambėjo Trigubas koncertas smuikui, violončelei ir fortepijonui su...
|
Muzika nebyliajam filmui
Projektai, vienijantys filmą ir muziką, vienodai sėkmingai gali būti rodomi ir kino, ir muzikos renginiuose. Tuo buvo proga akivaizdžiai įsitikinti palyginus lapkričio 5 d. kino festivalio „Scanorama“ atidarymo vakarą rodytą 1928 m. Carlo Theodoro Dreyerio filmą ,,Žanos d'Ark aistra“ su Broniaus Kutavičiaus specialiai šiam filmui sukurta ir gyvai atliekama muzika (festivalyje įvyko projekto premjera), bei prie šios tradicijos arba, kaip pasakytų skeptikai, retro mados (nebylusis filmas ir jam sukurta šiuolaikinė muzika) ištakų stovėjusį teatro „Chatelet“ 1995 m. inicijuotą projektą su Fritzo Lango 1927 m. filmu „Metropolis“ ir Martino Matalono muzika, spalio 28 d. rodytą šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“.
Ir nors tenka išgirsti ne vieną skeptišką balsą apie tai, kiek galima eksploatuoti šį kone mechaniniu tapusį modelį, kas gi čia nauja, - vis dėlto abu projektai įrodė šios „mados“ gyvybingumą ir tai, kad apibendrinimai dažnai tėra sustabarėjęs kiautas, niekaip neatspindintis įvairialypės ir nuolat besikeičiančios tikrovės. Schema ar formulė pati savaime vertės nelemia, viskas priklauso nuo to, kaip ji įgyvendinama. Abiem atvejais išvydome kūrybišką...
|
Trys Juliano Rachlino amplua
Julianas Rachlinas ir Lietuvos kamerinis orkestras Tęsiasi projektas „Viva Musica Via Baltica“, pristatantis penkių magistralės Via Baltica jungiamų šalių muziką ir atlikėjus. Dviejuose pirmuosiuose koncertuose susitikome su Estijos ir Lenkijos muzikais, šįsyk atėjo Lietuvos eilė.
Mūsų šalies muzikos kultūrai atstovavo vienas iškiliausių kolektyvų - Lietuvos kamerinis orkestras. Koncerte Nacionalinėje filharmonijoje lapkričio 11 d. orkestras pasirodė su Vienoje gyvenančiu įžymiuoju virtuozu Julianu Rachlinu. Vilniuje gimęs menininkas su orkestru atliko programą, kuri atspindėjo jo ir orkestro muzikinį universalumą bei aukščiausio lygio meistriškumą. Kartu tai buvo malonių ir išties stulbinamų netikėtumų vakaras tiek kūrinių...
|
Kaunas pasitinka šiuolaikinės muzikos festivalį „Iš arti“
Lapkričio 22-28 d. Kaune keturioliktą kartą vyks šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“. Septyniuose koncertuose skambės 34 kūriniai, tarp jų - 11 lietuvių autorių premjerų, vyks edukaciniai renginiai jaunimui. Scenoje girdėsime mūsų šalies solistus, ansamblius, chorus, orkestrą, taip pat atlikėjus iš Vokietijos ir Slovėnijos.
„Kauniečių festivalis tradiciškai užbaigia šalies šiuolaikinės muzikos festivalių maratoną („Permainų muzika“, „Gaida“) ir tarsi sudėlioja paskutinius, svarbiausius akcentus, - sakė Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė, festivalio „Iš arti“ direktorė Zita Bružaitė. - Šiemet, minėdami Lietuvos vardo tūkstantmetį, išskirtinį dėmesį teikiame saviems kūrėjams ir atlikėjams, kurių dėka lietuvių muzika gražiai skleidžiasi mūsų...
|
Ir vėl „Karmen“
Režisierius Arnaud Bernard Lietuvos operos ir baleto teatre repetuoja operą „Karmen”. LNOBT nuotrauka
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pasirengė premjerai: lapkričio 20, 21 ir 22 d. teatre išvysime naują G. Bizet operos „Karmen“, kurią pastatė prancūzų režisierius Arnaud'as Bernard'as, versiją. „Karmen“ - kertinis kiekvieno operos teatro repertuaro akmuo, dažniausiai pasaulyje statoma opera. Lapkričio 20 d., neskaičiuojant pastatymų Kaune ir Klaipėdoje, Lietuvos operos uždanga šios operos premjerai kils dešimtą kartą.
A. Bernardas savo muzikinę karjerą pradėjo 1986 m. kaip Strasbūro filharmonijos orkestro smuikininkas, bet jau po poros metų tapo režisierių Nicolaso Joė bei Jeano-Claude'o Auvray asistentu, statė jų spektaklius žymiausiuose pasaulio teatruose, tarp jų „Covent Garden“, Niujorko Metropoliteno operoje, Milano „La Scala“, „Opéra Bastille“, „Colon“ teatre Buenos Airėse. 1996 m., būdamas 29 metų, A. Bernard'as pastatė pirmąjį savo režisuotą...
|
Sakralinės alto muzikos koncertas
Tarp daugelio koncertų, skirtų Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms, išsiskyrė altininko Andriaus Pleškūno rečitalis lapkričio 1 d. Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje.
Tai – lyg subtilus pagarbos ženklas visiems gyviesiems ir Anapilin išėjusiems. Koncerto programa labai įvairi, ją sudarė šešiolika kūrinių: sakralios teatro muzikos fragmentai, sakralinės filosofinės dvasios kūriniai ir grynai bažnytinė muzika.
Ypač norėčiau išskirti Andriaus Pleškūno ir jam akompanavusios vargonininkės Danguolės Radomskienės atliktus teatro muzikos fragmentus: J.S. Bacho–Ch. Gounod „Ave Maria“,...
|
|