Zita Žemaitytė
Zita Žemaitytė su Pauliumi Galaune 1987 m. A. Žižiūno nuotr. Gegužės 20 d. Seniavos kapinėse Kaune amžinojo poilsio atgulė Nacionalinės premijos laureatė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė dailėtyrininkė Zita Žemaitytė. Palydėta dukterėčių, giminaičių, nedidelio būrelio pačių artimiausių draugų, buvusių bendramokslių ir kolegų, ji išėjo tyliai, ramiai ir kukliai. Nutrūko dar vieno mūsų kultūros žmogaus gyvenimo gija, žemę paliko meninės kūrybos reikalams nuoširdžiai atsidavusi dailės istorikė, ypač ryškų pėdsaką įspaudusi Lietuvos kultūrinio paveldo apsaugos ir liaudies kūrybos tyrinėjimo baruose.
Dailėtyrininkė Zita Žemaitytė gimė 1923 m. liepos 26 d. Vilkaviškyje. Baigusi gimnaziją, po karo ji įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto Meno istorijos katedrą, kuriai nuo 1944 m. vadovavo Paulius Galaunė. Pasirinkusi dailės istorijos specialybę, klausėsi ne tik katedros vedėjo, bet ir kitų dėstytojų - Pranės Dundulienės, Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės, Prano Kulikausko paskaitų. P. Galaunės Lietuvos meno istorijos, muziejų...
|
Kaip peržengti tautologijos kliūtis
Phillipe Fernandez. Kadras iš filmo „Filosofinė pasaka“. 1998 m. Šiuo metu „Tulips & Roses“ rodomus menininkus subūrė parodos kuratoriumi tapęs menininkas Benoit Maire. Kaip jis pats teigia, parodoje esantys darbai yra iš skirtingų laikų ir jų nesieja jokia bendra tema, vis dėlto Maire atranda tą bendrystę ir „išskleidžia“ ją parodos pavadinimu - „Tautologija yra kliūtis“.
Paryžiuje Maire pagarsėjo savo kūriniais, kuriuose yra ypač ryškus bendradarbiavimo su kitais menininkais, filosofais, teoretikais aspektas. Be jokios abejonės, Maire - konceptualistas ir jo kūryboje vaizdas vienokiu ar kitokiu būdu dažniausiai susijęs su filosofija.
„Tulips & Roses“ laikosi dantimis ir nagais įsikibusi konceptualųjį meną propaguojančios galerijos įvaizdžio. Todėl jau ne pirmą kartą stengiasi mus sugluminti arba...
|
Čiurlionis Vilniuje ir Kaune
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. „Saulės pasveikinimas“. 1906-1908 m. M.K. Čiurlionio darbai, apkeliavę žymiausius pasaulio muziejus, bus pristatomi Vilniaus - Europos kultūros sostinės žiūrovams. Dalis iš muziejaus pasiskolintų darbų taps parodos „Spalvų ir garsų dialogai. M.K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba“ ašimi. Ši paroda - pagrindinis akcentas, birželio 20 d. atidarant Nacionalinę dailės galeriją. Parodoje bus eksponuojama ir naujai atrasta, jau restauruota Čiurlionio „Piramidžių“ sonatos dalis.
Pristatant Čiurlionio kūrybą svetur, paprastai keliauja apie 60 tapybos darbų kolekcija. Toks kūriniųskaičius reprezentavo Čiurlionį Tokijuje 1992 m., Kelne - 1998 m., Varšuvoje - 2001 metais. Išimties tvarka daugiau kūrinių buvo parodyta Paryžiaus d'Orsė muziejuje ir Grenoblyje. Į šias parodas buvo išvežti 90 kūriniai.
Tačiau visi darbai į Vilnių neiškeliauja - muziejus neužsidaro, o turi progą pasiūlyti miesto svečiams,...
|
Žilvino Kempino instaliacija „Tūba“ Venecijoje
Žilvino Kempino instaliacija „Tūba“ Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Šiemet pirmą kartą tarptautinėje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje žiūrovams duris atvers „Scuola Grande della Misericordia“, kur bus rodoma Žilvino Kempino instaliacija „Tūba“. Lietuvos paviljonas įsikūrė architekto Jacopo Sansovino XVI a. suprojektuotame renesansiniame pastate, esančiame šiaurės vakarinėje Venecijos dalyje, Cannaregio.
Žilvinas Kempinas žinomas savo darbais, sukurtais naudojant vaizdajuostę. Tūbą menininkas sukūrė laimėjęs stažuotę Calderio ateljė Prancūzijoje. Perregimą tunelį primenanti 26 m. ilgio tūba pritaikyta pagrindinei „Scuola Grande della Misericordia“ salei. Kempino instaliacija veikia fizinę ir regimąją žiūrovo patirtį kurdama buvimo viduje ir išorėje iliuziją.
Tūbą galima suvokti įvairiai: metaforiškai ir...
|
Paskelbti „Swedbank meno apdovanojimo 2009“ nominantai
Jonas Gasiūnas. „Faustas“. 2009 m. „Swedbank“ ir Kumu dailės muziejus (Estija) paskelbė penkis nominantus „Swedbank“ meno apdovanojimui 2009“ gauti: Jonas Gasiūnas (Lietuva), Tõnis Saadoja (Estija), Voldemaras Johansonas (Latvija), Victoras Alimpievas (Rusija), Magnusas Wallinas (Švedija).
Penkių šalių nominantus renka kiekvienos šalies nacionalinė žiuri. „Swedbank“ meno apdovanojimo“ tikslas - įvertinti dailininkų laimėjimus kuriant šiuolaikinį meną, jų novatoriškumą ir tarpkultūrinį darbų suprantamumą.
Šiais metais „Swedbank“ meno apdovanojimui“ iš Lietuvos nominuotas tapytojas Jonas Gasiūnas išsiskiria novatorišku požiūriu į tapybos kalbą ir prisideda prie tarptautinio tapybos atsinaujinimo proceso....
|
|