Galios teritorijoje
Ignas Krunglevičius. Autoportretas Smalsu, kaip susidomėjai garsu: ar iš pradžių suvokei jį akademiškai ir tik vėliau priėjai prie konceptualių dalykų, ar nuo pat pradžių turėjai savo supratimą apie kompozitoriaus užduotį? Papasakok, kaip atsidūrei Osle ir pradėjai studijuoti muziką?
Tai prasidėjo tikriausiai nuo juodojo metalo ir gitaros. Vėliau, beklausydamas „Burzum“ ir „Nahash“, atradau šiuolaikinę akademinę muziką, kurią vėlai vakare transliuodavo Lietuvos radijas. Tada ir kilo klausimas: kaip tiems kompozitoriams pavyksta tokią muziką sukurti? Ką reikia žinoti, kad dvidešimties žmonių ansamblis suprastų, ką ir kaip groti? Ėjau į biblioteką, skolinausi muzikos teorijos knygas, išmokau rašyti natas. Pradėjau lankyti Osvaldo Balakausko...
|
Apie alėjų alėją
Tautvydas Bajarkevičius. „Audiopasivaikščiojimas Laisvės alėjoje“. Nuotrauka iš galerijos archyvo. Neseniai skaičiau legendą apie Kauno vardo kilmę. Ją XIX a. greičiausiai susapnavo istorikas Teodoras Narbutas. Tikėta, kad lietuviai kadais garbino dievaitį Kaunį, graikų Apolono atitikmenį. Jam prie Nemuno statė statulas ir aukojo aukas. Neva nuo jo vardo ir kilo Kauno pavadinimas.
Tokių skaitinėjimų laikotarpiu ir išgirdau apie „Atminties sapnus“ – projektą-dedikaciją, skirtą Laisvės alėjai. Turbūt tai bus tikrų tikriausia mitogeografija arba mitografija, pamaniau. Juk Laisvės alėja – istorijų ir metaistorijų prisodrinta erdvė. Įvairiausios: ir susapnuotos, ir realios mizanscenos sunkiasi ir srūva alėjos grindiniu, tad sutarti su jomis išties nelengva.
Vienas įdomesnių projekto dalių – Tautvydo Bajarkevičiaus...
|
Nekaltybių plejada, arba išardytos schemos
Jurgita Juodytė. Kūrinio „Šiuolaikinės Madonos“ detalė. 2011 m. Lucy Tatman savo esė „Nekaltybės reikalavimas: globali moteriškosios nekaltybės gamyba ir vartojimas“ (Lytys, medijos, masinė kultūra, Vilniaus dailės akademijos darbai, 2005 m.) klausia: „Kodėl nekaltybė tokia populiari šiuo istoriniu momentu? Arba teisingiau, kodėl viso pasaulio vyrai nekaltų moterų vis labiau trokšta dabar, ties slenksčiu į trečiąjį tūkstantmetį?“. Išdėsčiusi, kaip lemtingai vyriškoji kultūra yra priklausoma nuo idėjos apie naujo ir...
|
Muziejui po atviru dangumi Europos parkui – 20 metų
Magdalenos Abakanovicz kompozicija „Neatpažinto augimo erdvė” Europos parke Europos parko kūrimas prasidėjo dar 1987 m., kai devyniolikmetis menininkas Gintaras Karosas, iš tarpukario geografijos vadovėlio sužinojęs apie geografinio Europos centro buvimą netoli Vilniaus, laukiniame miške pradėjo kurti pasaulio meno muziejų. 1991 m. vasarą jis pastatė pirmą skulptūrą ir spalio 5 d. Vilniaus dailės akademijos kurso draugams pristatė pirmą Europos parko eksponatą.
Europos parko istorija glaudžiai susijusi su nepriklausomos Lietuvos kūrimo raida. Svajonė ir siekis savo šalyje turėti išskirtinį meno ir gamtos ansamblį, kuris reprezentuotų Lietuvą, buvo pagrindinė Europos parko kūrimo varomoji jėga. Kuriant Europos parką, žmonių sąmonėje įsitvirtino Lietuvos, kaip Europos geografinio centro valstybės, supratimas.
Muziejus surengė 12 tarptautinių skulptūros simpoziumų, keletą Rytų ir Vidurio Europos jaunųjų...
|
|