Viskas nusėda ir kur nors lieka
Laima Oržekauskienė. „Penkiasdešimtmetės. Pitijos“ Tai tikrų moterų atvaizdai ir joms iš tikro yra penkiasdešimt metų.
Tikrumas, sąžiningumas – vienas svarbiausių Laimos Oržekauskienės kūrybos principų. Todėl nekeista, kad jos darbuose nuolatos įtraukiamas fotografinis atvaizdas kaip dokumentas. Tačiau nuotrauka niekada nėra objektyvumo konstanta, o atvirkščiai – prielaida autentiškam subjektyvumui. Tai ne Henri Cartier-Bressono tikslios akimirkos ir net ne reiklus, tiriantis Diane Arbus spoksojimas. Artimiausiu fotografiniu analogu galėtų būti Remigijaus Treigio nuotraukos,...
|
Lietuviškos tapybos „pilkasis kardinolas“
Vaidotas Žukas. „Dviveidis“. 1977 m. Praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį kaip tapytojas V. Žukas buvo nediskutuotinas savosios kartos lyderis.
Jo įtaką – tiesioginę ir netiesioginę – galima pamatyti ne vien ankstyvuosiuose Vyganto Paukštės ir Šarūno Saukos, Arvydo Pakalkos ir Antano Obcarsko darbuose. Iš karto reikia pasakyti, kad V. Žuko kaip stipraus ir savito kūrėjo (bent jau vietiniame kontekste) reikšmė tautinėje dailės kritikoje ir istorijoje praktiškai nebuvo ir nėra reflektuojama. Todėl jis yra tikrasis vietinės dailės „pilkasis kardinolas“ (lygiai taip pat būtų galima apibūdinti ir...
|
Technologijos tėra medijos
Pagal Lauros Garbštienės filmą „Filmas apie nežinomą menininkę“ (2009 m.) parengė Monika Žaltauskaitė-Grašienė. 2011 m. 2009–2010 m. laikotarpiu ruošiantis šiai bienalei, pokalbiuose su dailininkais teko patirti, kad dauguma jų turi savą „mažąją meno istoriją“, yra susikūrę paralelinius dailės pasaulius tarsi atramą savo kūrybai.
Tie paraleliniai dailės pasauliai dažnai netvarūs, kintantys, bet vis dėlto jie yra reikšmingi kaip asmeninės menininkų istorijos dalis. Jie – šios kuratorinės parodos, kurios idėja pagal bendrą 2011 m. Kauno bienalės sumanymą turėjo būti nukreipta į praeities apmąstymą („Dar kartą / Rewind“), pamatas.
Rengdamasi projektui, dabartinių Lietuvos tekstilės menininkų paklausiau, koks XX a. lietuvių kūrėjas(-a) arba kūrinys turėjo didžiausios...
|
„Estetika vs Informacija“: perkrauti, perrašyti, transformuoti
Bronė Neverdauskienė ir Monika Žaltauskaitė-Grašienė. „Absoliuti lygybė“ Spalio 14 d. 19 val. Z. Cereteli meno galerijoje, Maskvoje (Rusija), pristatytas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro organizuojamas trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – šiuolaikinio meno projektas „Estetika vs. Informacija. Vol. 2“. Ši paroda – tai 4-osios Maskvos šiuolaikinio meno bienalės dalis.
Pagrindinis bienalės kuratorius Peteris Weibelis akcentavo technologijas kaip universalią žmonijos kalbą, suprantamą moterims ir vyrams, krikščionims ir musulmonams, rusams ar kinams... Pasak P. Weibelio, „kiekvienas menas yra technologiškas, net jei autorius naudoja teptuką ir dažus, menininkai naujų pasaulių nekuria, o tik „perrašo“ juos, perdaro jau egzistuojančią kūriniją“.
Šiame kontekste Lietuvai atstovaujantis kuratorius Ignas...
|
Kauno bienalėje – FLUXUS savaitė ir Jono Meko filmo apie Jurgį Mačiūną premjera
Parodos kuratorius Keithas A. Buchholzas šiai parodai surinko 234 pašto menininkų iš viso pasaulio darbus. Specialiai šiai parodai sukurti darbai kalba ir tekstilės, ir fluxus kalba. Visi menininkų atsiųsti darbai bus eksponuojami fluxus troleibuse, kuris spalio 19–26 d. veiks Kaune.
Sakoma, kad pašto menas su interneto tinklais įgavo naują kvėpavimą ne tik dėl fluxus būdingo intermedialumo, kai meno kūriniai nepaiso disciplinų rėmų, bet ir dėl pačios...
|
|