Vilnius - užstrigusių projektų miestas?
Energetikos ir technikos muziejus. O. Lapės nuotr Jau praėjo daugiau nei mėnuo nuo NDG vykusio Architektūros fondo organizuojamo paskaitų ciklo „Show off: reginio architektūra“ uždarymo. Šiandien plačiai aptarinėjamas tebevykstantis Modernaus meno centro (MMC) pastato konkursas, nerimstančios diskusijos apie architektūros muziejaus kūrimą paskatino sugrįžti prie Skaidros Trilupaitytės paskaitos „Muziejinis Vilnius“ temos. Pokalbyje apžvelgiama Vilniaus muziejų situacija, jų vaidmuo miesto gyvenime bei galimi artimiausios ateities scenarijai.
Vis daugėja turistų, kurie atvykę į miestą sąmoningai atsisako „gaišti“ laiką muziejų lankymui, o verčiau jį skiria tiesiog klajojimui miesto gatvėmis, bendravimui su vietiniais žmonėmis ir pan. Kaip muziejais „naudojatės“ Jūs?
Kalbant apie muziejaus misiją ir jo vietą mieste man pačiai svarbus konkrečios institucijos statusas miesto bendruomenėje. Tokius dalykus pamatai tik vaikščiodama po miestą. Sąmoningai paskaitoje nesiekiau pristatyti...
|
Norisi nupaišyti nuotykį vaikams
Arvydas Každailis. Iliustracija V. Tamulaičio knygai „Svirplio muzikanto kelionės“. 1997 m. Mugės parodoje „Illustrarium: Šiuolaikinės Lietuvos vaikų knygų iliustracijos“ bus pristatytos A. Každailio iliustracijos Vytauto Tamulaičio knygai „Svirplio muzikanto kelionės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997), Agnes Indre iliustracijos Andriaus Vaišnio knygai „Konstitucijos istorija vaikams“ („Valstybės žinios“, 2003), o parodoje „Illustrarium: Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijos“ - A. Každailio iliustracijos Algimanto Mikutos knygai „Mūsų automobiliai“ („Vaga“, 1972).
Arvydas Každailis (g. 1939) - nacionalinės tradicijos puoselėtojas, po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo kūrė daug valstybinių užsakymų ir, galima sakyti, tapo „oficialiu“ valstybės dailininku. Jo atžalos, sūnus Daumantas ir dukra Agnes Indre, yra žymūs Lietuvoje knygos dailininkai. Agnes Indre (g. 1965) - puiki vaikų knygų iliustruotoja, dirbanti kelioms užsienio leidykloms, ne kartą dalyvavo Bolonijos mugės parodose, yra gavusi apdovanojimų. Šiame interviu...
|
Kriterijų tuštumoje
Carsteno Nicolai parodos „Pionierius“ Šiuolaikinio meno centre ekspozicijos vaizdas. Pasitinka vėsa. Patenki į didelę, tuščią salę, įsigėrusią visų pirma vėsos. Ne tik fizine prasme. Akys remiasi į baltai juodą, skaidrią šviesotamsą.
Sterili erdvė kvėpuoja aidu ir tuštuma, į kuriuos įsiterpia asinchronišką vizualų ritmą styguojantys objektai, plokštumos, tūriai. Vos įėjęs ir keliais žvilgsniais aprėpęs „patirties horizontą“, suvoki jos juslinį scenarijų, estetinę programą, nuotykio pažadą (o tiksliau - jo nuspėjamumą). Jau - beveik akimirksniu - iš esmės taps aišku, ką iš čia išsineši. Neatsitiks nieko, nuo ko neteksi amo, tikrai nesusigraudinsi, nebus dramos, susitapatinimo,...
|
|