Noras pažinti kitus ir savų ilgesys
Jonas Rimša. „Kompozicija su laivu“. Apie 1959–1966 m. Valdo Adamkaus nuosavybė Pastaruoju metu Vilniuje vyko ir tebevyksta nemažai lietuvių išeivijos dailininkų parodų. Jų įvairovė, mastai, rengėjų tikslai gerokai skiriasi – nuo atskirų dailininkų retrospektyvų (neseniai vykusi Vytauto Kasiulio paroda Vilniaus paveikslų galerijoje) iki proginių ekspozicijų („Dovana nepriklausomai Lietuvai “ LDM Radvilų rūmuose). Išeivijoje kūrusių lietuvių darbai atsiduria ir komercinėse galerijose, kurios mėgina pralaužti vis dar gana inertišką lietuvių meno rinką. Kaip tik tokia paroda „Po karo. Svetur“ šiuo metu veikia neseniai atsidariusioje „Pylimo galerijoje“.
Visi minėti išeivių kūrybos pristatymai nėra tolygūs menine kūrinių kokybe, potekstėmis. Vienuose tegauname istoriškai svarbios informacijos, praplečiame akiratį ar galime įsigyti puošmeną interjerui. Kituose tenka maloniai nustebti, kad turime iki šiol Lietuvoje labai mažai žinomų tautiečių, kurie ne tik sugebėjo pasiekti stulbinančią šlovę pasaulyje, bet jų darbai yra įdomūs ir šiandien. Žinoma, kalbu apie Jono Rimšos (1903–1978) parodą „Tropikų...
|
Lietuviški šaltibarščiai
Šiuolaikinio Lietuvos meno projekto „LITHUANIA, right?“ metu, bendradarbiaujant su Šiuolaikinio meno centru, galerijomis „Tulips&Roses“ ir „Artifex“, įvairiose Poznanės erdvėse buvo pristatyti Lietuvos menininkai: Darius Mikšys, Antanas Gerlikas, Tomas Danilevičius, Juozas Laivys, Jūratė Kazakevičiūtė.
Vienas iš parodos kuratorių Krzysztofas Łukomskis festivalio idėją ir koncepciją kildina iš paradokso, kurį jam teko patirti vienoje lietuvio menininko paskaitoje, skaitytoje Paryžiaus universitete. Pasak Łukomskio, lietuvis pradėjo paskaitą populiariu juoku, esą jis tikisi, jog jam nebereikia priminti, kur yra Lietuva. Prancūzai studentai sąmojo nesuprato. Bet kad ir kaip būtų keista, juokėsi studentai iš Lenkijos ir Slovakijos, t.y. kaimynai...
|
Žmogiškasis faktorius
Skomantė Ragauskaitė - Baikauskienė Gyvename postmodernios kultūros visuomenėje, visi esame vienokio ar kitokio meno vertintojai ar kūrėjai. Įvairių meno vertinimo kriterijų samplaika tampa nesusipratimų tarp skirtingų visuomenės sluoksnių priežastimi. Vertinimo kriterijų skirtumai veikia ir kūrybinius procesus, meno kūrinio siužetą ir formą, gimdo eklektines sinestetines ir primityvias meno vertybes.
Plintant susvetimėjimui ir kultūrinei apatijai, kurią sąlygoja industrinė gamyba ir vartojimo kultūros dominavimas, kai kurie postmodernizmo teoretikai įžvelgia autorystės mirtį, kai asmuo tampa anonimiškas ir beveidis, o atliktas darbas vertinamas tik funkcionalumo ir produktyvumo požiūriu. Dėl to menininkas dažnai tampa visuomenės atžvilgiu marginaliniu subjektu. Tai verčia jį pabrėžiant savo išskirtinę padėtį užsisklęsti savame rate. Nors žiniasklaidos...
|
|