Netapyti tapant
Konstantinas Gaitanži. „Ir mes ištirpome kaip prieš tūkstantį metų“. 2008 m. „Maža kiek nesąmonių prišnekam. Bet jei ką pasakei, vadinasi, turėjai tam priežastį, net jei gal ne taip suformulavai,“ - pašnekovas pokalbį pradėjo nusiteikęs atvirai ir viso jo metu šios nuostatos nekeitė.
Konstantinas Gaitanži - jaunas menininkas (g. 1977 m.). 2008 m. jis surengė personalinę parodą Kauno galerijoje „Meno parkas“, nuolat dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Šiuo metu Gaitanži studijuoja Vilniaus dailės akademijos aspirantūroje ir kuria ciklą „Negyva roko žvaigždė“, kurį sudarys tapyba, papildyta videodarbu. Gaitanži kūryba tarpdiscipliniška. Tapyba čia papildoma kompiuterinėmis galimybėmis, o naratyvas (literatūriškumas) sudaro...
|
Ką pasakoja paveikslai
Marta Vosyliūtė. „Mano, o ne tavo krantas I, II“. 2009 m. Kartais manau, kad smegenys panašios į pakraunamas baterijas. Būna laikas prisipildyti, būna išsikrauti. Tuštėjimo laikotarpiu rodyk joms, ką tik nori, ir nieko. Jokio cakt. Nebent įvykis (tai gali būti ir meno kūrinys) pasižymi galinga įkrova, kuri kartais geba nulaužti tuo metu veikiantį režimą, o kartais tik pakutena, kaip nutinka prie liežuvio prilietus elemento pliusą ir minusą. Tačiau kai mintys alkanos, tinka beveik bet kas. Iš grūdo gali pastatyti miestą. Taip pamaniau, kai gerą pusvalandį žavėjausi automatiniais kompiuterinio grotuvo vaizdais. Spalvos keitėsi, liejosi. Spalvų terapijos požiūriu tai neturėtų stebinti. Bet vis tiek buvo keista.
Į parodas ėjau nusiteikusi imliai, bet ir tai nepadėjo. Labai norėjau pamatyti vadinamąją moterų dailininkių parodą „Apie jas“ „Arkos“ galerijoje, nes sambūriai, kad ir kokiu pagrindu jie būtų suorganizuoti, visuomet turi bendrystės jėgos pažadą. Parodos įvardijimas, žinoma, primena tarpukario moterų dailininkių pastangas įteisinti savo veiklą kaip apskritai galimą. Tai kelia nostalgiją, bet nebėra aktualu, nes garsių ir stiprių menininkių netrūksta nei...
|
|