Jei gali netapyti - netapyk
Eglė Ridikaitė. „Kilimėlio portretas iš priekio“. 2008 m KĘSTUTIS ŠAPOKA: Pradėsiu nuo tavo „Autoportreto“, kuriame pavaizduota menkai papuošta Kalėdų eglutė tuščiame tipiniame bute. Kodėl šį kūrinį pavadinai autoportretu?
EGLĖ RIDIKAITĖ: Daug kas klausdavo - tai kada nutapysi savo autoportretą? „Kam puošti eglutę, juk ir taip ji jau yra“ - kažkur seniai girdėta frazė (malonus juokelis). Be to, man tas medis - būtent eglė, iš tikrųjų labai gražus. Ir pas mus namie jau ketvirti metai ji būna...
|
Socialiniai nūdienos altoriai
„Racionalaus proto altorius“ Negalėjimas gyventi be muzikos („Muzikos altorius“), be grafinių ženklų („Grafiti altorius“), be informacinių technologijų („Kompiuterinės manijos altorius“), be prekinių kokybės ženklų („Prekinio ženklo altorius“), be veidrodžio ir kosmetikos („Makijažo altorius“). Tai paroda apie žmones, žaidžiančius žaidimą „kryžiukai - nuliukai“, tik vietoje kryžiuko čia - raudonasis maxima ženklas, o vietoj nuliukų - žmogaus smegenys („Mažmeninės...
|
Realybė ir fikcija
Agnė Juškaitė. „Kalvarijos. Prekystalis“. 2009 m. Nežinau kas - pavasario lygiadienis ar eilinis asteroido pasirodymas netoli Žemės orbitos lėmė tai, kad Totorių gatvėje įsikūrę menininkai (paprastai vadinami tiesiog „totoriais“ - nors su šia etnine grupe ir neturi nieko bendro) kovo viduryje surengė parodą pavadinimu „Sudrumsta tikrovė“.
Su astronomija parodos pavadinimas lyg ir neturi nieko bendro. Netgi atvirkščiai - sudrumsta tikrovė yra šiandienės mūsų politinės, ekonominės, socialinės realybės realija. Parašiau ir pagalvojau, kad išėjo sviestas sviestuotas - „realybės realija“, bet ar ne tokia yra susimuliuota, regis, tik iš televizorių ir kompiuterių ekranų pažįstama aplinka? O dar visuotinės krizės metu... Dabar kaip niekada ji yra sudrumsta.
Bet ir tai nėra visai tikslu....
|
Ieškant kūrybinių alternatyvų
Projekto „Mokslo laikrodis“ vizualizacija Trys jauni menininkai - Robertas Gritėnas, Gytis Jankauskas ir Rokas Puzinas - jau ne naujokai meno ir architektūros pasaulyje. Visi jie - Vilniaus dailės akademijos absolventai, savo darbais ir mintimis, pasiūlymais, kaip jas realizuoti, aktyviai dalyvaujantys sostinės gyvenime. Vienas naujausių jų laimėjimų - tai galimybė kurti kitokį studentų miestelio Saulėtekio alėjoje veidą.
Kaip susibūrėte dirbti kartu?
Bendram darbui, galima sakyti, suvedė tikra draugystė. Esame pažįstami dar nuo studijų laikų. Grįžę iš tobulinimųsi užsienyje, kartu dalyvavome architektūriniuose konkursuose Gyčio bendrakursio M. Maziliausko komandoje. Vienas iš svarbesnių šios komandos laimėjimų buvo VDA pastato Nidoje (Taikos g. 43) rekonstrukcija, pritaikant jį tarptautinių edukacijos, meno ir kultūros projektų vykdymo reikmėms. Mums pasisekė -...
|
|