Lieti, nardinti, vietinti
Rainer Splitt. Instaliacija. 2009 m. Analizuodama Pamėnkalnio galerijoje pristatomus vokiečių tapytojo Rainerio Splitto kūrinius, vadovaujuosi paties autoriaus pateiktais raktažodžiais, t.y. - lieti, nardinti, vietinti.
Tačiau prieš pradedant kalbėti apie Vilniuje atliktą kūrinį, svarbus yra paties menininko pasirinktas ir laike išgrynintas kūrybos kelias ir pozicija. Turėdamas tapytojo išsilavinimą, autorius skeptiškai vertino paveikslo su turiniu idėją bei imperatyvą sukurti kažką naujo ir originalaus. Suabejojęs tuo, ką kūrė anksčiau, suvokė, „kad yra tikras tik dėl to, kad nėra tikras, ką sukūrė“ (iš susitikimo su autoriumi). Vienintelis dalykas jam, kaip menininkui, save...
|
Markas Mäetammas ir Stepheno Kingo „Švytėjimas“
Kaido Ole. „Klausimai I-IV“. 2009 m Ar Markas Mäetammas skaitė Stepheno Kingo „Švytėjimą“? O gal šis menininkas prisižiūrėjo Stanley Kubricko ekranizuotos „Švytėjimo“ versijos? Klausimai detektyvo gal ir neverti, bet intriguojantys, iškilę man (galbūt ir kitiems) žvelgiant į kūrinius, kuriuose isteriškai trykšta kraujo fontanai iš Mäetammo kuriamo pseudoautobiografinio personažo žmonos ir vaikų kūnų. Atsakymas aiškus kaip dvi kapeikos - tikriausiai taip. „Švytėjimą“ ar bent jau jo ekranizaciją dailininkas turėjo regėti... Norint tuo įsitikinti, verta užmesti akį į jo vaizduojamas istorijas.
Pirmiausia šiek tiek informacijos. Dalis „Vartuose“ eksponuojamų Mäetammo darbų buvo rodyti paskutinėje Venecijos bienalėje, o tai, būkim atviri, skamba solidžiai. Parodoje pristatomi menininkai, kaip jie patys teigia, „pirmiausia yra vadybininkai, tėvai, dėstytojai - kaip ir visi, gyvenantys miegamuosiuose rajonuose“. Taigi kūryba, kaip suprantu, jiems yra ne vienintelė veiklos sritis. Kartais tai tiesiog saviraiška, galbūt padedanti atsipalaiduoti, pabėgti nuo...
|
|