Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Baravykaitė

Amžina kaitos įkaitė

Katerina Baravykaitė
Ekspozicijos fragmentas. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka

Optimistinis objektyvas

Katerina Baravykaitė
Marius Baranauskas. „Tėvai“. 1967 m.
Fotografo retrospektyvą Lietuvos fotomenininkų sąjunga pristato kupinu metaforų anonsu. Marius Baranauskas vadinamas savojo laiko vartininku, garbingai priėmusiu likimo smūgius.

Geležinė skulptūra

Katerina Baravykaitė
Vladas Urbanavičius. „Spygliuotas“ ir „Puokštė“. 2011 m. Giedriaus Jucevičiaus nuotr.
Turint galvoje, kad planetos gyvavimo laiką pavertus į 24 valandas, žmonijos visa žinoma istorija užimtų vos dvi milisekundes, tikėtis, kad didžiojoje perspektyvoje kas nors išliks, yra daugiau nei naivu. Sako, kad ir piramidės, ir net Didžioji kinų siena bus nušluotos erozijos.

Kriminalai svarbiau už meną

Katerina Baravykaitė
G.Jucevičiaus nuotr.
Kambario tamsoje televizoriaus skleidžiama šviesa mirga melsvu atspalviu. Tačiau rodomų vaizdų prigimtį tiksliausia būtų vadinti rožiniu. Pagal pasakymą – žvelgti pro rožinius akinius. Spaudyk pultelio mygtukus kiek tik nori, bet didelio skirtumo nepajusi – reklamų liūne kaip desantininkai bando kapstytis viena ar kita laida.

Veiksmažodžių naktis

Katerina Baravykaitė
Marina Abramovic ir Ulay. Kadras iš videoperformanso „Neapčiuopiamybė“. 1977 m.
Kultūrai skirtos nakties „Tebūnie naktis!“ renginių sąrašas buvo įspūdingas ir, mano galva, labai demokratiškas. Pagal pageidavimus galima buvo megzti, austi, šokti, gąsdintis siaubo rūsyje, domėtis amatais, stebėti šikšnosparnius, medicininius įrankius, iki transo žiūrėti filmus, parodas, klausytis įvairios muzikos, leisti degančius žibintus ir visaip kaip kitaip kultūrintis.

Kalvos, veidai ir statulėlės

Katerina Baravykaitė
Rytis Jakimavičius. Fragmentas iš „Pri(si)minimų“ parodos. 2006-2009 m. Autorės nuotr.
Tamsus ruduo - itin tinkamas metas prisiminti senas istorijas. Daugiau laiko tenka praleisti namuose, tarp daiktų ir atsiminimų. Artėjant Vėlinėms, vis dažniau prisimenami tik nuotraukose dar gyvenantys kažkuo į mus panašūs veidai. Link jų mus veda ir keramiko Ryto Jakimavičiaus paroda, kurią gal teisingiau būtų vadinti instaliacija, mat rodomi darbai veikia išvien. Šioji sudaryta iš trijų dalių: lietuviškos istorijos, peizažo istorijos ir kambarinės istorijos.



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai