Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Fotografija

Nuorodos į kitų internetinių leidinių aktualias kultūros ir meno publikacijas.

7MD LINK

Fotoreportažas iš 7-osios Berlyno bienalės

Eglė Kuckaitė
7-ojoje Berlyno bienalėje. Eglės Kuckaitės nuotrauka
„7-osios Berlyno bienalės idėja yra gana tiesmuka ir gali sutilpti į vieną sakinį: mes pristatome meną, kuris turi poveikį, keičia realybę ir atveria erdvę, kur įmanomi politiniai veiksmai. Šie darbai kuria politinius įvykius nepriklausomai nuo to, ar užsiima aktualiausiomis visuomenės problemomis, ar ilgalaike atminties formavimo politika.

Tranzitinių erdvių poezija

Tomas Pabedinskas
Juliuszas Sokolowskis. Iš ciklo „Dangus”
Kaip viena iš šiuolaikinio meno festivalio „Kaunas mene. Kalbėjimasis“ parodų Kauno fotografijos galerijoje pristatoma Juliuszo Sokolowskio fotografijų ekspozicija „Dangus virš Varšuvos“.

Sava geometrija

Lina Žigelytė
Francesca Woodman. Namas Nr. 4. 1976 m.
Amerikiečių fotografės Francescos Woodman (1958–1981) mirties trisdešimtmečiui skirtos retrospektyvos, kuri pernai surengta San Fransisco modernaus meno muziejuje, o šiuo metu yra eksponuojama Niujorko Guggenheimo muziejuje, kuratorė Corey Keller parodos kataloge cituoja Virginios Woolf patarimą, kurį ši rašytoja 1931 m. skyrė vienam jaunam poetui: „Kadangi tu jaunas, gausiai rašyk nesąmones. Būk kvailas, sentimentalus... nevaldyk impulsų, padaryk kiekvieną stiliaus, gramatikos, skonio ir sintaksės klaidą, išsiliek, klupk, išreikšk pyktį, meilę, satyrą visais žodžiais, kuriuos gali sugaudyti, suvaldyti ar sukurti – visais įmanomais metrais, prozomis, poezijos ar klejonių formomis. Taip tu išmoksi rašyti.“

Dar nepakankamai pažįstama

Laima Kreivytė
Domicelė Tarabildienė. „Laumžirgis“. 1931 m.

Vientiso Vilniaus vizija

Giedrė Nalivaikaitė
Andrius Surgailis. Iš serijos „Vilnius kaip parkas. Kerša fotografija“
Tik užkopus galerijos laiptais atsiveria 38 platesnės ar siauresnės Vilniaus panoramos. Daugelis parodos fotografijų leidžia pažvelgti į miesto vaizdus nuo aukštesnių kalvų, stačių Neries šlaitų. Tai ne pirmas kartas, kai Andrius Surgailis į miestą žvelgia iš viršaus – iš paukščio skrydžio perspektyvos žiūrėta jau cikle „Vilnius nuo stogo“. Tačiau pirmasis, kai tiek dėmesio skiriama sostinės parkams, arba miestui kaip parkui.

Teatro ir gyvenimo properšos

Helmutas Šabasevičius
Dmitrijus Matvejevas. Rūta Jezerskytė prieš spektaklį „Moterų dainos“
Dmitrijus Matvejevas labiausiai žinomas kaip teatro fotografas, kurio darbai tapo daugelio spektaklių liudininkais, prikeliančiais juos netgi tada, kai tikrasis jų egzistencijos laikas seniai pasibaigęs.

Kartos fikcija

Tomas Pabedinskas
Tadas Šarūnas. „Stormtrooper“. 2007–2011 m.
Kauno fotografijos galerija kuriam laikui tapo vienos kartos susitikimo vieta. Kovo 2 d. jaunieji Baltijos šalių menininkai čia susirinko atidaryti parodos „Vietos karta: atvaizdas, atmintis ir fikcija“ („Generation of the Place: Image, Memory and Fiction in the Baltics“). Tai buvo praėjusių metų pabaigoje Talino parodų rūmuose pirmą kartą rodytos parodos premjera Lietuvoje.

Netikėtu rakursu

Marija Drėmaitė
Frédéric Chaubin. Santuokų rūmai, Tbilisis, Gruzija. 2003 m. (Archit. R. Dzhorbenadzė, V. Orbeladzė)
Akivaizdu, kad paskata atsirasti šiai parodai buvo nepaprastai populiarios Frédérico Chaubino knygos „CCCP: Cosmic Communist Constructions Photographed“ (Taschen, 2010) pasirodymas.

Paprastas pasakojimas

Kristina Stančienė
Valentinas Pečininas. Iš ciklo „Saukų šeimos portretas“. 2012 m.
Manau, pristatant Panevėžyje veikiančią fotografijų parodą labiausiai tinka nepretenzingas, paprastas pasakojimas.

Pasakojimo gyvastis tarp kietų viršelių

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Agnė Narušytė. „Lietuvos fotografija: 1990–2010“. Vilnius, „Baltos lankos“, 2011, 344 p., 2000 egz.

Atvirai asmeniškai

Tomas Pabedinskas
Ką tik pasibaigusiais 2011 metais šį pasaulį paliko fotografijos, kino ir televizijos kritikas Skirmantas Valiulis. Tačiau, kaip dažnai nutinka, netektis išprovokavo ir didesnį kolegų bei skaitytojų dėmesį šio autoriaus darbams. Todėl praėjusieji metai buvo pažymėti ne tik praradimu, bet taip pat ne vieno specialiai S. Valiuliui skirto leidinio pasirodymu. Vienas iš tokių leidinių – knyga „Apie fotografiją“, kurioje publikuojami 1968–2010 m. S. Valiulio parašyti įvairaus pobūdžio tekstai fotografijos tema.

Snigs

Agnė Narušytė
Vidmantas Ilčiukas. „Užupio 22”. 2008 m.

Naujos istorijos

Tomas Pabedinskas
Arturas Valiauga. Iš serijos „Kupiškio angaras“. 2008 m.
Metų virsmas yra tas riboženklis, kurį peržengus, dar vienas mūsų gyvenimo tarpsnis tampa praeitimi. Net ir visai nesena patirtis staiga virsta istorija, panašiai kaip dabarties momentas, ką tik užfiksuotas nuotraukoje, tą pat akimirką nugarma į būtąjį laiką. Ko gero, lėčiau, bet iš esmės taip pat, mūsų santykį su kintančia tikrove veikia ir rašymas – tai, apie ką pasakoja tekstas, taip pat tampa vienu iš istorijos naratyvų.

Optimistinis objektyvas

Katerina Baravykaitė
Marius Baranauskas. „Tėvai“. 1967 m.
Fotografo retrospektyvą Lietuvos fotomenininkų sąjunga pristato kupinu metaforų anonsu. Marius Baranauskas vadinamas savojo laiko vartininku, garbingai priėmusiu likimo smūgius.

Čigonų medis

Linas Vildžiūnas
Paulius Normantas. „Čigonai. Radžastanas“
Pauliau, kasmet užsuki į „7 meno dienas“ papasakoti apie savo nuveiktus darbus. Iš Tavo atsinešto parodos katalogo matau, kad ėmeisi visai naujos temos?

Trumpametražiai filmai apie fotografus

7 MD
Henri Cartier-Bresson. „Skėtis"
Lapkričio 24 d. 16 val. tarptautinis fotografijos meno festivalis IN FOCUS kviečia į M. Žilinsko dailės galeriją (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas), kur kino salėje bus rodomi trumpametražiai filmai (kiekvieno trukmė - 13 min.) iš prancūzų kolekcijos „Kontaktai". Peržiūrą lydės fotografijos kritiko, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dėstytojo Tomo Pabedinsko komentarai.

Kaip atsitinka fotografija

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Stanislovas Žvirgždas. „Panorama nuo Verkių skardžio“. 2008 m.
Stanislovas Žvirgždas – puikiai pažįstamas fotomenininkas, aktyvus Fotomenininkų sąjungos ir kitų organizacijų narys, Lietuvos fotografijos tyrinėtojas, parašęs ir sudaręs ne vieną jai skirtą leidinį. Neseniai atšvęsto 70-ojo jubiliejaus ir surengtų dviejų personalinių parodų proga klausimus jam užduoda menotyrininkai ir fotografai.

Archetipinis detektyvas

Monika Krikštopaitytė
Vidmantas Ilčiukas. „Miškas 5”. 2011 m.
Tolimiausioje galerijos salėje rodomi grėsmingo miško atvaizdai. Medžių kamienai tankėja kaip kariuomenė prie fronto linijos. Jie sustingę kaip kapai, menantys masines žudynes. Tai ne Ugniaus Gelgudos pavienio nusikaltimo peizažai (eilinei vietai kriminalinių antraščių primesti ideologiniai konstruktai, kino ar fotožurnalistikos klišių reinterpretacijos), o tikras tikro miško keliamas siaubas – tirštėjančių spyglių ir panikos zonos. O dar su užgriūti pasirengusiomis sutemomis.

Kažkas įkrenta ir tavyje pasilieka

Danutė Gambickaitė
Kadras iš filmo „Skulptoriaus Vlado Vildžiūno paminklo Laurynui Stuokai-Gucevičiui inauguracija. Vilnius“. 1984 m.
Vis pasigirsta balsų, kad fotografo Algimanto Kunčiaus kino įrašų archyvas abejingų nepaliko. Laisva kamera užfiksuoti kelių dešimtmečių vaizdai atveria dažnam tik iš meno istorijos pažintą erdvėlaikį. O toks keliavimas sustingdytame laike visada vienaip ar kitaip paveikia.

Puslapiai: |1|2|3|4|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai