Kometa, ryjanti savo uodegą

Martine Feipel ir Jean Bechameil. „Le cercle fermé“. Liuksemburgo paviljonas. Ū. Gutauskaitės nuotr. Venecijos bienalė – tai šokinėjimas nuo bokšto, prisirišus prie kojos gumą. Laikas tai išsitempia, tai staiga susitraukia, o kartais dar supurto traukuliai – dažniau ne nuo meno, o nuo jo pertekliaus. Plačiau >>

Iš pirmų lūpų

Marina Abramovič. „Aukso lūpos“. 2009 m. (parodoje „Personal structures“) Tie, kurie liko, labai aiškiai jautė, kad vieną dieną pusė miesto išvyko. Nereikėjo net klausti kur – didžioji dalis meno srityje dirbančiųjų ir menu besidominčiųjų dalyvavo Venecijos bienalės atidaryme. Plačiau >>

„Geismo mašinų“ dinamika

Projekto „Už baltos užuolaidos“ repeticijos atidarymo fragmentas. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka Palydėjus šiais metais Lietuvai Venecijos bienalėje atstovausiantį projektą, norisi išmėginti dar vieną galimą interpretaciją. Pusiau juokais, pusiau rimtai apie projektą „Už baltos užuolaidos“ kalbėsiu naudodama iš Gillesʹio Deleuzeʹo ir Felixo Guattari pasiskolintus įrankius. Juolab kad tarp projekto idėjos, jo įgyvendinimo ir minėtų autorių jaučiama abipusė „trauka“. Plačiau >>

Mano kūrinio nepriėmė į Veneciją...

P. Pukytės nuotr. Kaip žinote, Dariaus Mikšio projekte šių metų Venecijos bienalėje menininkai valstybės stipendijos laureatai kviečiami „dalyvauti Lietuvos meno kolekcijoje, kurios pristatymas vyks Vilniuje ir Venecijoje 2011-aisiais metais“. Kolekcija bus sudaryta iš jų kūrinių. Plačiau >>

Kas slepiasi už baltos užuolaidos?

Dariaus Mikšio projekto eskizas Sausio 25 d. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje įvyko Dariaus Mikšio Venecijos bienalės projekto „Už baltos užuolaidos“ pristatymas. Tai projektas, kuriame kviečiami dalyvauti Kultūros ministerijos stipendininkai (1992-2010). Jie patys turi pasiūlyti geriausią to laikotarpio savo kūrinį ir pristatyti jį paruoštą eksponavimui. Darbai bus nufotografuoti katalogui ir išvežti į Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje, kur bus sudėti į galerijos stelažus primenančias lentynas už baltos uždangos. Priešais ją esančioje tuščioje patalpoje lankytojus pasitiks menininkas su komanda ir siūlys žiūrovams pavartyti katalogą. Iš už užuolaidos bus ištrauktas tas kūrinys, kurį kataloge išsirinks į paviljoną atėjęs lankytojas. Tokie burtai. Plačiau >>

Nostalgija, DADA ir konstruktyvizmas

Žilvinas Kempinas. „Tūba“. 2009 m. Laikai pasikeitė. Dar ne taip seniai į Veneciją dardėdavom autobusais - kokias tris dienas, pakeliui sustodami Bratislavoje ar Vienoje. Ištindavo kojos, įskausdavo kaklas, nebenulaikantis galvos, ant sėdynių prikrisdavo duonos, dešros ir sūrio trupinių, ištverti šiek tiek padėdavo alkoholis. Nakvodavom kokiame nors pigesniame viešbutyje ne Venecijoje, tad kiekvieną vakarą reikėdavo nepražiopsoti paskutinio laivo ir autobuso. Plačiau >>

Užuominų kolekcijos

Kino plakatas Singapūro paviljone. U. Gutauskaitės nuotr. 53-ioji Venecijos bienalė, kurią kuravo Danielis Birnbaumas, pavadinta „Konstruojant pasaulius“ („Making Worlds“). Skamba beveik modernistiškai, kone senoviškai, ir neįsigilinus atrodo, kad tokiai parodai tiktų bet koks kūrinys. Plačiau >>

Žilvino Kempino instaliacija „Tūba“ Venecijoje

Žilvino Kempino instaliacija „Tūba“ Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Šiemet pirmą kartą tarptautinėje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje žiūrovams duris atvers „Scuola Grande della Misericordia“, kur bus rodoma Žilvino Kempino instaliacija „Tūba“. Lietuvos paviljonas įsikūrė architekto Jacopo Sansovino XVI a. suprojektuotame renesansiniame pastate, esančiame šiaurės vakarinėje Venecijos dalyje, Cannaregio. Plačiau >>