Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Iš pirmų lūpų


Apsilankiusiųjų 54-oje Venecijos bienalėje patarimai


Monika Krikštopaitytė

Share |
Marina Abramovič. „Aukso lūpos“. 2009 m. (parodoje „Personal structures“)
Tie, kurie liko, labai aiškiai jautė, kad vieną dieną pusė miesto išvyko. Nereikėjo net klausti kur – didžioji dalis meno srityje dirbančiųjų ir menu besidominčiųjų dalyvavo Venecijos bienalės atidaryme.

Kadangi, ko gero pats populiariausias, meno įvykis vis plečiasi (daugėja gretutinių parodų ir šalims atstovaujančių paviljonų – šiais metais jų net 89), kreipėmės į dailėtyrininkus, kritikus, kuratorius ir menininkus, kad pasakytų, kas iš bienalės buvo labiausiai įsimintina. Respondentus skatinome nuomonės užklausti ir kitų ekspozicijas mačiusių įdomių žmonių. Iš pradžių klausimas skambėjo taip: „Pasakykite tris įspūdingiausius paviljonus.“ Vėliau jis išsiplėtojo kaip išsišakoja bet kuris keliaujantis iš lūpų į lūpas pasakojimas. Todėl ir atsakymai yra įvairaus išsamumo. Dėkojame visiems atsiliepusiesiems ir prisidėjusiesiems prie apklausos įtraukiant savo kontaktus. Tikimės, kad respondentų patarimai pravers Jūsų kelionės metu, net jei ji bus tik naršymas po puikiai dokumentuotos bienalės svetainės skiltis.

 

Danguolė Butkienė, Modernaus meno centro direktorė:

paroda TRA „Tapsmo taškas“ („Edge of Becoming“) „Palazzo Fortuny“,

paroda „Leidimas ateičiai“ („Future Pass“) – Nuo Azijos iki ateities meno pasaulio (Dorsoduro),

paroda „Pažado ateitis“ („The Future of a Promise“) – Šiuolaikinis menas iš Arabų pasaulio (Dorsoduro),

paroda „Įtrūkusi kultūra?“ („Cracked Culture?“) – Identiteto paieška šiuolaikiniame Kinijos mene (Dorsoduro),

Vengrijos paviljonas (Giardini).

 

Eglė Ganda Bogdanienė, menininkė:

JAV,

Lenkijos,

Prancūzijos paviljonai.

 

Austėja Čepauskaitė, meno kritikė:

Danijos paviljonas – paroda „Kalbos reikalas“ („Speech Matters“); kuratorė Katerina Gregos,

Didžiosios Britanijos paviljonas – Mike Nelson instaliacija,

Izraelio paviljonas – Sigalit Landau „Vieno žmogaus pagrindas yra kito žmogaus jausmai“ („One man’s floor is another man’s feelings“); kuratoriai Jean de Loisy ir Ilan Wizgan. (visi paminėti yra Giardini).

 

Derya Demir, Galerie Non kuratorė (Stanbulas):

Lietuvos paviljonas!

Markusas Schinwaldas Austrijos paviljone,

Yaelis Bartana Lenkijos paviljone,

Karla Black Škotų paviljone,

Didžiosios Britanijos paviljonas.

 

Performansas: Timo Zulaufo instaliatyvi dramatizacija Švedijos paviljone.

Iš gretutinių projektų (off-site): Anton Ginzburg www.antonginzburg.com

Kūrinys: Cristiano Marclay filmas „Laikrodis“ („The clock“).

 

Kate Fowle, Independent Curators International direktorė:

Lietuvos,

Meksikos su Melanie Smith,

Lenkijos su Yaeliu Batana,

Švedų su Fia Backstrom audiogidu po Giardini teritoriją,

Vidurio Azijos paviljonas.

 

Arūnas Gelūnas, Lietuvos kultūros ministras:

Austrijos (vertas Liūto),

Didžiosios Britanijos,

Korėjos paviljonai.

Papildomai paminėčiau Izraelio, Švedijos ir Šveicarijos.

 

Inti Guerrero, nepriklausomas kuratorius:

Jano Svankmajerio filmas „Sodas“ („The Garden“) Danijos paviljone,

Yaelis Bartana Lenkijos paviljone,

Vokietijos (šoniniame įėjime du kambariai, o viename jų – neįtikėtina filmų programa),

Egipto ir Kroatijos paviljonai,

Marianos Castillo Deball darbai Arsenale.

 

Paroda „Modernikon“ – Šiuolaikinis menas iš Rusijos (kuratoriai: Francesco Bonami ir Irene Calderoni. Casa dei Tre Oci).

 

Paroda „Kvieskit liudininką“ („Call the Witness“) Romų paviljone (kuratorė Maria Hlavajova. Palazzo Zorzi, UNESCO Venice Office, Castello 4930).

 

Įdomūs Aernouto Miko architektoniniai pastatymai. Verta pasiskaityti prie įėjimo aprašymą, nes kitaip gali atrodyti, kad tai tiesiog šlykščios konstrukcijos iš aliuminio.

 

Angela Harutyunyan, dailės istorikė ir kuratorė:

Lietuvos,

Vokietijos,

Austrijos paviljonai.

 

Egija Inzule, nepriklausoma kuratorė:

Vokietijos,

Danijos,

Šveicarijos (bet ne Giardini, o ta, kur mieste).

 

Lolita Jablonskienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė:

Visi apdovanoti paviljonai ir menininkų kūriniai.

Arsenale Kroatijos paviljonas: Antonio G. Lauer a.k.a. Tomislav Gotovac ir BADco.

Giardini, Austrijos paviljonas: Markus Schinwald.

 

Virginija Januškevičiūtė, kuratorė:

Austrų,

Australų,

Lenkijos paviljonai.

 

Laima Kreivytė, kritikė ir kuratorė:

Kroatijos,

Estijos,

Argentinos,

Juodkalnijos paviljonai.

Para-pavilnonų idėja, ypač Monikos Sosnowskos.

Cristiano Marclay filmas „Laikrodis“ – vertas žiūrėti parą.

 

Ximena Labra, menininkė:

Žinoma, Lietuvos (ir ne todėl, kad mes draugai, man iš tiesų projektas labai patinka),

Karla Black projektas Didžiosios Britanijos paviljonui,

Yaelio Bartana trilogija,

Giardini, Švedijos paviljonas,

Christiano Marclay filmas Arsenale,

JAV, Austrijos paviljonai.

 

Jolita Liškevičienė, dailės istorikė:

Australų, nes apgavo eksponuojamų skulptūrų išvaizda.

Vokiečių – pritrenkė drąsa ir vizualumu.

Čekijos – labai jaukus, imituojantis kasdienybę, jungiantis klasikinę instaliaciją su performansu.

 

John Menick, rašytojas:

Melanie Smith Meksikos paviljone,

Amalia Pica parodoje „ILLUMinations“,

Dora Garcia, Ispanų paviljone.

 

Agnė Narušytė, dailėtyrininkė ir kuratorė:

Vokietijos,

Didžiosios Britanijos,

Kroatijos paviljonai.

 

Ramutė Rachlevičiūtė, dailėtyrininkė ir kuratorė:

Neišskiriant eilės tvarkos: Austrijos, JAV, Vokietijos.

 

Dieter Roelstraete, meno kritikas:

Kanados paviljone Stevenas Shearer – tikras tyro oro gurkšnis į tekstus pasinėrusioje bienalėje. Tapyba! Piešiniai! Modernistinis interjero dizainas!

Danijos.

Romų paviljonas, kurį kuravo Maria Hlavajova, vien jau dėl nuostabių Zelimiro Zilniko filmų...

 

Joanna Sokolowska, MS (Muzeum Sztuki) Lodzėje kuratorė:

Kroatijos,

Meksikos,

Ispanijos paviljonai.

 

Jennifer Teets, nepriklausoma kuratorė:

Švedų, o būtent – „Deviare – Vier Agenten- Part of a Movie“ Tim Zulauf/KMUProduktionen,

Arsenale – Emily Wardill (Didžioji Britanija) kūrinys.

 

Mara Traumane, menotyrininkė, nepriklausoma kuratorė:

Ispanijos,

Islandijos,

Vokietijos paviljonai.

 

Dovilė Tumpytė, dailėtyrininkė ir kuratorė:

Omer Fast, filmas „Geriausia – 5,000 pėdos“ („5, 000 Feet is the Best“) parodoje „ILLUMInations“, Giardini.

Paroda TRA. „Tapsmo taškas“ („Edge of Becoming“), Palazzo Fortuni.

Paroda „Kalbos reikalas“ („Speech Matters“), Danijos paviljonas (Giardini).

 

Parengė Monika Krikštopaitytė


„7 meno dienos“ Nr.24 (946), 2011-06-17

Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti