Taškų sujungimo perspektyvos
Dainius Liškevičius. Projekto „Muziejus“ fragmentas. Tomo Kapočiaus nuotrauka Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“ diktuote diktuoja impresionistinį rašymą. Iš pradžių galvojau suversti kaltę nostalgijai, tačiau vėliau priėjau išvados, kad kaltas projekto daugialypiškumas ir mano sutrikimas nežinant, už kurios dalies stvertis, bandant įveikti ir apibrėžti parodos kūną. Kad impresionizmas sugultų į dėžutes – punktai. Tačiau, atleiskite, nebūtinai ekstraktas.
1. „Muziejus“ įsikūręs autonomiškumą demonstruojančiame specialiame namuke Nacionalinės dailės galerijos fojė. Jo viduje daug daiktų, kuriuos reikia gerai apžiūrėti. Kai kurie pasirodė matyti kitose menininko parodose, tačiau tik atsidūrę vienas kito kontekste prabilo visu pajėgumu, papildydami vienas kito pasakojimus. Galvodama apie tuos pasakojimus, prisiminiau pernai panašiu laiku galerijoje „Artifex“ rodytą Juliaus Balčikonio „Erdvėlaikį“,...
|
Ilgos sutemos
Lida Dubauskienė. Iš ciklo „Būsena“. 2011 m. Juozo Lapienio nuotrauka Pristatyme sakoma, kad paroda skirta „išsiilgusiems tikrosios grafikos“. Bet tai tik pusė tiesos.
Taip,
Lidos Dubauskienės darbai raižyti, braižyti, sluoksniuoti ir atspausti
klasikine technika, parodytas nepriekaištingas meistriškumas, net ekspozicija
atrodo gana klasikinė. Bet taip tik atrodo. Pažiūrėjusi bent tris mažo formato
darbus esi įtraukiama į „filmo“ žiūrėjimą. Kūriniai valdingai nurodo, kur
stovėti ir kaip judėti. Todėl tai veikiau instaliacija, nes kūriniai ir jų
išdėstymas visiškai transformuoja erdvę ir valdo žiūrovą. Pirmiausia turi...
|
Pakeliui į abstrakciją
Pranas Gailius. Iš ciklo „Liuksemburgo sodai“. 1952–1958 m. Trečią kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išeivijos dailininko Prano Gailiaus kūryba svečiuojasi gimtinėje. Šįkart galerijoje „Kunstkamera“ pristatomi ankstyvieji Gailiaus darbai – gaiviomis spalvomis, ekspresyvia tapysena trykštantis ciklas „Liuksemburgo sodai“, sukurtas 1952–1958 metais.
Dailininkas gimė 1928 m. Mažeikiuose. Antrojo pasaulinio karo metais
pasitraukęs iš Lietuvos, 1945 m. apsigyveno Strasbūre, piešimo mokėsi
Taikomosios dailės mokykloje. Gailius studijavo Fernand’o Léger meno
akademijoje, o nuo 1953 m. – Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje
Paryžiuje. Jam likimas atseikėjo ilgus kūrybos dešimtmečius. Gal todėl, turėjęs
laiko ieškoti, eksperimentuoti, keistis, jis man visada atrodė itin
„chameleoniškas“, išbandęs...
|
Bendravimo nesklandumai
Paulina Eglė Pukytė. Kūrinio „Metamorfozė“ fragmentas. 2012 m. Nors „Artifex“ save pristato kaip tekstilės galeriją, tačiau šį kartą, matyt, padaryta išimtis. Naujoje parodoje tekstilės nė kvapo.
Bandydamas aiškintis, ką ir kaip ši paroda veikia tokioje galerijoje,
sužinojau, kad vienintelis svarus faktas, siejantis šią parodą su tekstile, yra
tas, jog Paulina Eglė Pukytė yra įgijusi tekstilės specialybę Vilniaus dailės
akademijoje. Ši menininkė yra pasižymėjusi ne tik literatūros srityje, ji ne ką
prasčiau save realizuoja ir kaip tarpdisciplininio meno kūrėja. Pukytė neretai
naudoja rastą medžiagą, ją įvairiai kombinuoja, (iš)derina, montuoja,...
|
|