Europa muzikoje
Kompozitoriaus Vytauto Barkausko kūrinys „Suite de concert“ violončelei ir fortepijonui kovo 16 d. pradėjo Belgijos sostinėje Briuselyje surengtą festivalį „Europa muzikoje“ („L’Europe en Musique“). Septyniuose festivalio koncertuose skambėjo visų 27 Europos Sąjungos šalių kamerinė muzika. Renginyje dalyvavęs kompozitorius mielai sutiko pasidalyti įspūdžiais.
Kokie buvo svarbiausi festivalio „Europa muzikoje“ tikslai?
Festivalis buvo labai koncentruotas, nes į tris dienas (kovo 16–18 d.) teko „suspausti“ 7 koncertus. Pirmą dieną vyko tik vienas – atidarymo koncertas, o kitomis dienomis jų girdėjome po tris. Be to, vyko susitikimai. Įdomu, kad Šv. Morkaus bažnyčia, kurioje buvo surengtas festivalis, priminė puikios akustikos koncertų salę. Džiaugiuosi, kad pavyko išklausyti visus koncertus.
...
|
Tarp vaizdo ir garso
Susitiko du menininkai: tapytoja abstrakcionistė Irma Leščinskaitė ir tapantis pianistas Viktoras Paukštelis. Susitikimas išaugo į bendrą meninį projektą „Skambančios spalvos“, įvykusį Klaipėdos koncertų salėje kovo 13 dieną.
Klasikinės muzikos kūriniai buvo atliekami instaliuotos tapybos fone: scenos tamsoje kabančios didelės abstrakčios drobės, padedant apšvietimui ir kinetinėms videoinstaliacijoms, dalyvavo garso ir vaizdo dialoge. „Muzikos ir tapybos kompozicinė sistema, pagrįsta atitikmenimis: muzikinio tono garsumą atitinka spalvos ir kontūro intensyvumas; muzikinį tempą – plastinis linijų ritmas, muzikinio kūrinio dalis – tapybos kūrinio sandara. Garsas leidžia laike išskleisti...
|
Viena tonacija
Dalia Kuznecovaitė. L.Masio nuotr. Daugybei Lietuvos muzikantų – nuo mokinuko iki žilagalvio profesoriaus – bent sykį teko pabendrauti su Mstislavu Rostropovičium ir pajusti šios asmenybės skleidžiamų spindulių galią. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui su šiuo didžiu muziku teko ne tik bendrauti, bet ir nesyk kartu muzikuoti. Tad nenuostabu, jog M. Rostropovičiaus 85-osioms gimimo ir 5-osioms mirties metinėms filharmonija surengė net du simfoninius koncertus. Antrąjį dirigavo maestro Robertas Šervenikas, kuriam likimas taip pat nepašykštėjo progų artimiau pažinti M. Rostropovičių.
Koncerto programą sudarė Algirdo Martinaičio „Nebaigtoji“ simfonija, Dmitrijaus Šostakovičiaus Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 a-moll ir Sergejaus Rachmaninovo Simfonija Nr. 3 a-moll. Trys visiškai skirtingi XX a. veikalai, bet juos vienija tragizmo tema. A. Martinaitis pirmojoje „Nebaigtosios“ dalyje tragiškai blaškosi apimtas gyvulizmo (paties autoriaus terminas) apsupties siaubo, o antrojoje tyliai ir sentimentaliai apsiverkia. D. Šostakovičius tragediją...
|
Labai rusiška opera „Eugenijus Oneginas“
„Ieškau intymios, bet stiprios dramos“, – rašė Piotras Čaikovskis, imdamasis operos „Eugenijus Oneginas“ pagal Aleksandro Puškino eiliuotą romaną. „Tai ne dostojevščina, ne „černucha“, ši istorija – labiau Čechovo dvasios“, – naują spektaklį pristato jaunas operos režisierius Vasilijus Barchatovas (g. 1983).
„Nepadoriai“ jauno amžiaus, diplomuotas operos režisierius (baigė prestižinį Maskvos teatro institutą GITIS) neketina šiuolaikinti istorijos, nors, tiesą sakant, pats puikiausiai galėtų įkūnyti mūsų laikų atsainiai stilingą Oneginą. Maskvoje gimęs ir augęs, čia baigęs D. Šostakovičiaus muzikos mokyklą ir minėtą GITIS, stažavęsis Berlyno „Komische Oper“ teatre ir jau sukūręs 15 spektaklių tokiose scenose kaip Peterburgo Marijos ir Maskvos didysis...
|
Tryliktasis Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė Lietuvos muzikos ir teatro akademija su Akademinio skautų sąjungos Vydūno fondu (Čikaga) jau trylikti metai rengia Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursą.
Šiais metais laureačių konkursas įvyks balandžio 13 d., penktadienį, 12 val., o koncertas ir premijų įteikimo iškilmės – 18 val. Konkursas ir koncertas vyks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje, Vilniuje, Gedimino pr. 42. Programoje bus atliekamos operų arijos ir lietuvių liaudies dainos. Įėjimas laisvas.
Dainininkės premiją įsteigė Akademinio Skautų sąjūdžio Vydūno fondas (Čikaga), norėdamas pagerbti kultūros veikloje...
|
|