Pasaulio parašymas
Zita Inčirauskienė. „Kontrabanda 1864–1904“ (darbas skirtas knygnešių atminimui). 2006 m. „Kaligrafija“ šiais laikais skamba anachronistiškai, maždaug kaip „karietų apmušėjas“, ir asocijuojasi su žmonėmis, užrašinėjančiais proginius atvirukus (tais retais atvejais, kai juos kas nors dovanoja penkiasdešimties metų sukakčiai įamžinti) arba rašančiais graudulingus tekstus ant kaspinų, kuriais apjuosiami laidotuvių vainikai.
Kaligrafija dar yra ir viena sudėtingiausių
parameninių profesijų; nebūdama menu par
excellence, turėdama tikslą, ji vis dėlto yra priversta laviruoti tarp
vaizdo ir prasmės. Nes nuolat tenka spręsti klausimą: kas šiuo konkrečiu atveju
svarbiau – tekstas ar vaizdas. Ar abu kartu. Ar tekstas yra tarsi molis,
žaliava, kurią galima minkyti, norint išgauti pageidaujamą rezultatą, ar
neliečiama vertybė, kurią rašant reikia stengtis prasmę perteikti kuo aiškiau
ir...
|
Vyšnių skonio vakaras
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr. Prieš pat einant į parodos atidarymą pažiūrėjau režisieriaus Abbaso Kiarostami filmą „Vyšnių skonis“ ir perskaičiau filosofo Nerijaus Milerio tekstą „Vaizdas be pasakojimo: nuo W. Wango „Dūmo“ prie A. Kiarostami „Vyšnių skonio“. Ir filmas, ir tekstas labai paveikė – sakytum, lyg koks eteris įgaravo pro nosį ir kažkur ties smilkiniais pradėjo zvimbti. Matyt, tas visą vakarą neapleidęs zvimbimas padiktavo ir atitinkamą aplinkos stebėjimo būdą, kurį pusiau sąmoningai, pusiau ne bandžiau įgyvendinti slampinėdama planetariumo koridoriais. Šis tekstas galėtų tapti to slampinėjimo dokumentacija ar ataskaita.
17.47 įlipau į autobusą, pažymėtą 10 numeriu. Išlipdama
Žaliojo tilto stotelėje sutikau D.N., eidamos link planetariumo persimetėme
keliais žodžiais. Kalbėjome daugiausiai apie tai, kad smagu, kai atsiranda
naujos erdvės. Dar svarsčiau, kad įdomu ir tai, jog senos erdvės atsidaro dėl
naujų arba naujos erdvės atidaro senas, o senos naujas. Užėjau vidun, susiradau
patogią lentyną atsiremti ir sustingau dešimčiai minučių. Į erdvę plūdo...
|
Sankt Peterburgo imperatoriškojo porceliano paroda
„Darbininkė, siuvinėjanti raudoną vėliavą“. Pagal Natalijos Danko (1892–1942) 1921 m. modelį, tapybos autorė Marija Brianceva Lietuvos dailės muziejus kviečia aplankyti Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) iki gegužės 6 d. veikiančią parodą „Sankt Peterburgo imperatoriškasis porcelianas“. Vasarą ekspozicija bus rodoma Palangos gintaro muziejuje.
Radvilų rūmų muziejaus salėse Imperatoriškasis porceliano fabrikas pristato apie 200 eksponatų, sukurtų puoselėjant geriausias Peterburgo porceliano mokyklos tradicijas. Eksponuojamoje kolekcijoje – tiek švytintys carinės Rusijos meno pavyzdžiai – servizų ansambliai, vazos, figūrinės kompozicijos, puošusios karūnuotųjų asmenų rūmų sales, kabinetus, tiek agitacinio meno dirbinių, skelbusių šalies revoliucinius pokyčius, replikos. Parodą papildo kūriniai iš...
|
|