Šarūnas Sauka. „Reanimacinė“. 2010 m. Vytauto Tomaševičiaus nuotr. Tapytojo Šarūno Saukos kūrybą per ilgus metus dailėtyrininkai dailiai apipynė mįslingiausiomis gėlėmis. Archetipai, metafizika, transcendencija, antgamtiški pragariški sūkuriai, nuslėptosios gelmės, ritualai, vaizduotės vaiduokliai ir kiti sunkiasvoriai apibrėžimai uždėjo ant autoriaus tapybos tokį storą grimo sluoksnį, kad galiausiai menininkas interviu išrėžė: „Aš kaip paminklas stoviu. Visiems nusibodęs. O ir man nusibodo visi...“
Tačiau po kelerių metų ėmė ir surengė savo parodos atidarymą Dusetose. Parodoje rodoma 15 per pastaruosius trejus metus nutapytų paveikslų ir aiškiai pranešama, kad niekur kitur šie darbai eksponuojami nebus.
Saulėtą šeštadienį Dusetų galerijoje vykstantį parodos atidarymą stebėjau su dideliu malonumu. Džiaugiausi ne tik dėl autoriaus, į kurio parodos atidarymą sulėkė gausus būrys svečių. Seniai įtariau, kad ašaros dėl išpaikintų vilniečių ir...
|