Kazio Varnelio palikimas
Kazys Varnelis. Valerijos Dichavičienės nuotr. Simboliška, kad šį pasaulį Kazys Varnelis (1917–2010) paliko penktadienį prieš Visus Šventus ir Vėlines. Ir šias šventes, ir Didįjį penktadienį menininkas, pasak jo žmonos Gabrielės, suvokė kaip ypatinga būsena pasižyminčias dienas, kurių metu jis kurdavo išėjimui ir amžinybei dedikuotus kūrinius. Kita vertus, tokia yra visa K. Varnelio kūryba...
Tokie yra pirmieji, dar prieškariniame ir karo metų Kaune sukurti, mokytojo ir bičiulio Stasio Ušinsko (K. Varnelis baigė jo dekoratyvinės tapybos studiją Kauno meno mokykloje) ir šio išpažįstamo art deco ir kubizmo taisyklių įkvėpti tapybos darbai. Juose darbo ir buities scenos, batalinės kompozicijos, portretai yra sustingdyti amžinųjų tiesos ir grožio dėsnių.
Tokie yra pirmaisiais pokario dešimtmečiais Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų...
|
Apie tūkstančius pasakojimų
Bill Viola. „The Reflecting Pool“, 1977–1979 m. Kira Perov nuotrauka Videomeno ir kino paroda „Milijonas ir viena diena“ – tai pirmoji paroda Lietuvoje, kuri apmąsto „judančio vaizdo istoriją“ tarptautiniu mastu. Sakau „apmąsto“, nes iš tiesų tokia ji ir pasirodė – nuolatos mąstanti. Prisipažinsiu, kad iš pradžių užmojis – „apmąstyti jau daugiau nei šimtmetį vykstančią judančių vaizdų sklaidą kino, televizijos, interneto, šiuolaikinio meno ir kitais kanalais“ man pasirodė nors ir įdomus, bet sunkiai įgyvendinamas sumanymas. Tačiau apžiūrėjusi parodą nusiraminau – viskas gerai apgalvota, paaiškinta ir pakankamai aprėpta.
Vaikštinėjant po parodą „Milijonas ir viena diena“ atmintyje šmėstelėjo Paryžiaus Pompidou centro pastato architektūra. Iki nuogumo atidengta struktūra tampa esminiu pastato ypatumu. Kilo mintis, kad parodos „Milijonas ir viena diena“ koncepciją taip pat būtų galima pavadinti šia žodžio reikšme struktūralistine. Joje daugiau siekiama išryškinti struktūrą ir formą, tiksliau, jų įvairovę, kitimą, mažiau – atskiras kūrėjų gvildenamas temas. Paroda siūlo...
|
Skola Lietuvos dailės istorijai
Justinas Vienožinskis. „Gimtoji sodyba“ 2011 metais bus minimos tapytojo, vieno XX a. pirmosios pusės dailės kritikos pradininkų, Kauno meno mokyklos įkūrėjo Justino Vienožinskio 125-osios gimimo metinės. Apie Vienožinskį yra nemažai rašyta, jo kūryba, biografija, įvairialypė organizacinė veikla išsamiai išnagrinėta ir 2004 m. išleistoje Dalios Ramonienės monografijoje „Justinas Vienožinskis“, dar sovietmečiu publikuoti ir paties Vienožinskio veikalai.
Šią vasarą teko lankytis gimtojoje dailininko sodyboje, Dačiūnų vienkiemyje (Rokiškio rajone, greta Obelių kaimo). Dabartinė šios unikalios vietos situacija liudija, kad apie Justino Vienožinskio gyvenimą ir kūrybą galėtume žinoti kur kas daugiau, jei ji rūpėtų ne tik sodybos šeimininkams ir grupelei entuziastų ar atsitiktiniams lankytojams.
Šiandien sodyboje šeimininkaujantys inteligentiški ir šviesūs žmonės – dailininko sūnus Vincentas su...
|
|