Menas būti Mokytoju
Šiomis dienomis sveikiname pianistę, pedagogę, LMTA docentę Ireną Šabūnaitę gražios sukakties, taip pat kūrybinės bei pedagoginės veiklos jubiliejaus proga, ir dalijamės mintimis apie šios Lietuvos nusipelniusios artistės nuveiktus darbus, apie šilumą, kurią ji iki šiol skleidžia tiems, kuriems pasisekė būti šalia.
I. Šabūnaitė su pagyrimu baigė studijas Lietuvos konservatorijoje (dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje) Sulamitos Žiūraitienės-Aranovsky fortepijono klasėje, tobulinosi Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos aspirantūroje, praktiko ir teoretiko profesoriaus Jakovo Milšteino klasėje (1971- 1975 m.).
Pažymėtinas intensyvus, griežtas, tikslus, atsidavęs ir puikius rezultatus atnešęs I. Šabūnaitės pedagoginis darbas dėstant...
|
Vytauto Landsbergio čiurlioniana
1909 m. M.K. Čiurlionis parašė straipsnį „Apie muziką“, estetiniais ir teoriniais argumentais pagrįstą lietuvių muzikos tautinės mokyklos manifestą. Rašė praėjus vos penkeriems metams po spaudos draudimo panaikinimo, viešojo kultūros gyvenimo, profesinės muzikos kūrybos kilimo pradžioje. Todėl manė, kad lietuvių muzika, į kitų tautų muziką panašus reiškinys, atsiras „už šimto, dviejų, o gal ir už trijų šimtų metų, jeigu tik nepailsime ir jeigu pasiseks mums sužadinti visuomenėje geresnės muzikos troškimas“ (M.K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę, 1960, p. 298).
Nors per tą šimtmetį Lietuva laisva tebuvo keturis dešimtmečius, Čiurlionio mąstytoji lietuvių muzika susidarė gerokai anksčiau, negu jis tikėjosi, - būta ir nepailsusių, ir to troškimo. Paties Čiurlionio kūryba tapo vienu jos pagrindų ir viena didžiausių vertybių. Jos tyrinėjimui ir populiarinimui profesorius Vytautas Landsbergis paskyrė daugiau kaip 50 metų.
Žinoma, ne tik jai. V. Landsbergis yra veikliausias visų laikų mūsų muzikologas...
|
Vladimiro Prudnikovo jubiliejinis koncertas
Vladimiras Prudnikovas - Borisas Godunovas. LNOBT nuotr. Šv. Velykų išvakarėse, balandžio 10 d., Vilniaus Kongresų rūmai pakvietė į vieno žymiausių Lietuvos dainininkų, boso Vladimiro Prudnikovo jubiliejinį koncertą.
Jame taip pat dalyvavo dainininkai Irena Milkevičiūtė, Asmik Grigorian, Ieva Prudnikovaitė, Mikhailas Davydovas, Vytautas Juozapaitis, o Valstybiniam simfoniniam orkestrui, su kuriuo V. Prudnikovas yra parengęs ne vieną boso partiją simfoninio-oratorinio žanro partitūrose, dirigavo Gintaras Rinkevičius. Skambėjo G. Verdi, G. Puccini, G. Bizet, M. Musorgskio, W.A. Mozarto, G. Gershwino ir kt. operų fragmentai.
Šešiasdešimtmetį...
|
Naujai atgimstanti Juliaus Gaidelio kūryba
Šiais metais balandžio 5 d. buvo minimos išeivijos kompozitoriaus, chorvedžio ir vargonininko Juliaus Gaidelio (1909-1983) 100-osios gimimo metinės. Balandžio 22 d. Kongresų rūmų Kamerinėje salėje (Tilto g. 16) 18 val. skambės J. Gaidelio chorinė muzika, ją atliks choras „Vilnius“, vadovaujamas meno vadovo ir vyriausiojo dirigento profesoriaus Povilo Gylio bei dirigento Jurijaus Kalco.
|
|