Šiais metais balandžio 5 d. buvo minimos išeivijos kompozitoriaus, chorvedžio ir vargonininko Juliaus Gaidelio (1909-1983) 100-osios gimimo metinės. 1944 m. J. Gaidelis pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas, ten ir tęsė savo kūrybinę kelionę iki pat gyvenimo pabaigos.
J. Gaidelio kūrybinį palikimą sudaro gana gausus pluoštas instrumentinių, chorinių bei vokalinių kūrinių. Kaip ir kitų išeivijoje kūrusiųjų, J. Gaidelio kūryba so vietmečiu Lietuvoje nebuvo atliekama. Tik prieš kelias dešimtis metų imta atgaivinti svetur kūrusių kompozitorių muziką, ja domėtis, analizuoti bei įtraukti į repertuarą.
Dar prieškario metais Kaune atlikta J. Gaidelio kūryba ne vienam kėlė klausimą, kodėl ši muzika neskamba taip dažnai, kaip galėtų. Šios minties vedama, muzikologė Dana Palionytė 1989 m. nusprendė sugrąžinti J. Gaidelio kūrybą į mūsų istoriją, kultūrą ir dabartį. Neseniai išleistoje muzikologės monografijoje „Julius Gaidelis - namų ilgesio dainius“ išsamiai apžvelgiama kompozitoriaus biografija, jo asmenybė, kūrybinis palikimas. Moderniosios krypties kompozitoriaus veikla, palikusi ryškų pėdsaką išeivijoje, pamažu skinasi kelią atgal į tėvynę.
Šį mėnesį buvo galima aplankyti ne vieną J. Gaidelio jubiliejui skirtą koncertą. Netrukus klausytojus pakvies ir dar vienas 100-osioms gimimo metinėms skirtas renginys. Balandžio 22 d. Kongresų rūmų Kamerinėje salėje (Tilto g. 16) 18 val. skambės J. Gaidelio chorinė muzika, ją atliks choras „Vilnius“, vadovaujamas meno vadovo ir vyriausiojo dirigento profesoriaus Povilo Gylio bei dirigento Jurijaus Kalco. Šis profesionalus choras jau penktus metus puoselėja lietuvių kompozitorių chorinės muzikos tradiciją, rengdamas ciklą „Lietuvos choro meno kūrėjai“.
Džiugu, kad šalia iškilių XX a. Lietuvos kompozitorių savo vietą randa ir išeivijos kompozitoriaus J. Gaidelio kūryba. Koncerte skambės ištraukos iš „Kantatos apie Lietuvą“, taip pat „Kantata lietuviškam žodžiui“, dainos „Benamio malda“, „Pasėjau dobilą“, „Dainininkų maršas“, „Piemenėlis“ bei kiti choriniai kūriniai, kai kurie iš jų bus atliekami pirmą kartą. Mintimis apie kompozitorių, jo nueitą kūrybinį kelia dalinsis muzikologė D. Palionytė.
Norėtųsi tikėti, kad jubiliejaus proga nuskambėję kūriniai dar ne kartą pakvies klausytojus į koncertų sales, atgaivins nepelnytai primirštą kompozitoriaus muziką ir padės skleisti lietuvių chorinės muzikos kultūrą.
Dovilė Zuozaitė
* * *