Žilvinas Landzbergas. Instaliacijos „Sniego eksportas“ fragmentas. 2009 m. Vienoje iš salių pasijuntu taip, lyg būčiau nutukusio namo psichoterapeutė, kuri turi išklausyti ilgą monologą apie jo identiteto krizę. „Ar aš namas? O gal aš meno kūrinys? Ar menas gali būti nutukęs? Ar visi nutukę žmonės yra menas? Gal aš per daug klausinėju?“ - dūzgia namelis, panašus į rubuilį animacijos personažą, įsitaisęs didžiuliame parodiniame angare (videofilmas „Ar aš esu namas?“ 2005m.).
Keistoki klausimai... nejaugi vėl kalbėsime apie meno legitimumą, kur jau tarsi aišku, kaip, kas ir kada tampa menu. Ne visai. Wurmas, būdamas skulptoriumi, yra susidomėjęs visai kitais dalykais, pavyzdžiui, skulptūros savybių (tuštumos, virtualumo, apimties) išplėtimu. Menininkas lyg apsėstas visur sugeba įžvelgti skulptūrą, tiksliau, jos savybes. Drabužių sluoksniai gali kurti apimtis, tuštumos byloti, elementariausi daiktai - keisti formos suvokimą. Austras kartais...
|