Gandai, mirę kaubojai ir sustojęs laikas
John Menick. "Let's Put the Furniture into the Fire". 2008 m. "This is the time. And this is the record of the time", - dainuojama Laurie Anderson dainoje "From air". Neišversiu šitos frazės, kaip neišversti ir Johno Menicko filmų pavadinimai parodoje "Tulips & Roses". Ne dėl to, jog manau, kad tai arogantiška, o todėl, kad galvoje užtiltų kraupiai ramus Laurie Anderson balsas. Kai pamačiau Johno Menicko filmus, kaskart pagalvojus apie juos išgirstu tą balsą, tą frazę apie laiką: prieš, per ar po susilietimo su kino kamera.
|
Besiblaškantis Lietuvoje
Paulius Normantas. Nuotrauka iš parodos „Laisvas vėjas Rytuose“ galerijoje „Akademija“ Paulius Normantas Lietuvoje - retas svečias. Menininkas jau daug metų keliauja po Aziją - lankosi Tibete, Indijoje, Indonezijoje, Birmoje, Tailande, Vietname, Kambodžoje... "Akademijos" galerijoje fotografas eksponavo darbus iš 1993-2007 metų kelionių. Vis dėlto aprašant parodą nesusilaikiau nepažvelgusi į ją iš skirtingų pusių: mane domino ir pačios eksponuotos fotografijos, ir jų pateikimas.
Pirma, P. Normanto parodoje esančios kelionių fotografijos traukia dėl atviro nuoširdumo: menininkas nežvelgia į fotografuojamus žmones ar architektūrą kaip į egzotiškus objektus. Ir turbūt tik gyvenimas svečiose šalyse ilgą laiką leido menininkui pasijusti savu tarp kitokių. Dėl noro geriau pažinti ir užfiksuoti Azijos šalių gyvenimą P. Normanto kūriniuose nesijaučia režisavimo, kas ypač dažnai atsitinka fotografuojant egzotiškose šalyse - vietiniai gyventojai...
|
Kūrybiškumo išalkusi mažoji plastika
Ina Šuliak. "Amžinas ratas". 2008 m. Parodoje eksponuojami prieš metus diplomus apsigynusių juvelyrų, kuriuos jungia (bent jau turėtų) bendras nepatenkintas poreikis - kūrybos alkis, dirbiniai. Greta jau spėjusių palikti atmintyje žymę autorių (Ditė Gilginienė, Aurelija Šimkutė), pirmuosius savarankiškus žingsnius meno scenoje žengia dar šeši juvelyrai. Kadangi parodos idėja verta atskiro dėmesio, pirmiausia - autoriai ir jų darbai.
Sigitas Rekašius pristato du darbus iš žalvario - "Kokonas I" ir "Kokonas II". Tai mažosios plastikos objektai, įdomūs savo forma ir plastika. Autorius derina poliruotą, lygų paviršių su faktūriniu, susitelkdamas į medžiagos keliamus klausimus. Jo dirbiniai - monumentalūs, artimi interjero dizaino sprendimams. Galbūt idėjinėje plotmėje supjaustytas kokonas - savarankišku kūrybos keliu pradedančio eiti S. Rekašiaus išsilaisvinimo, numalšinto alkio simbolis....
|
Trumpa ilgo filmo recenzija
Rasa Brazauskaitė. Kadras iš filmo "Sienos". 2008 m. Sutinku su nuomone tų, kurie sako, kad lakonišku trieiliu kartais galima pasakyti kur kas daugiau, nei ištęsta epopėja. O ir manau, kad parodų recenzijų stiprybė yra jų glaustumas. Gal todėl nieko negaliu padaryti, bet apie Rasos Brazauskaitės videodarbą tegaliu ištarti kelis žodžius, parašyti nedaug sakinių.
Pats filmas yra kitoks - gana ilgas (trukmė apie 1 val.). Galbūt netgi ištęstas. Žiūrėdamas jaučiau, lyg laikas stabtelėjo ir pradėjo kiūtinti lėtai, vos tempdamas kojas, žvilgsnį beprasmiškai vedžioti pašaliais ir pakampiais. Panašiai kaip kamera... Laiko tįsumo ir monotonijos įspūdį kelia tai, kad autorė savo žvilgsnį ir truputėlį drebantį objektyvą sukoncentravo ir sufokusavo į ,,apleistas teritorijas" (tokiu terminu pačios apibrėžtas didesnis ir ilgesnis...
|
Žilvino Kempino paroda Vienoje
Lapkričio 30 d. Vienos miesto muziejuje atidaroma lietuvių menininko Žilvino Kempino instaliacijų paroda.
Joje bus pristatomos instaliacijos "Baltas triukšmas", "Paralelės", "Kolonos" ir trys kūriniai su ore plazdančia videojuosta. Pasak parodos rengėjų, lengvumo ir poetiškumo persmelkti Kempino darbai atskleidžia kintančius reiškinius ir nematomas jėgas: vėjo sūkurius, šešėlių ornamentiką, šviesos žaismą. Minimaliomis priemonėmis menininkas pasiekia maksimalią įtaigą, tarsi priversdamas judėti baltą galerijos kubą.
Žilvinas Kempinas - vienas sparčiausiai...
|
|