Simboliška, kad šį pasaulį Kazys Varnelis (1917–2010) paliko penktadienį prieš Visus Šventus ir Vėlines. Ir šias šventes, ir Didįjį penktadienį menininkas, pasak jo žmonos Gabrielės, suvokė kaip ypatinga būsena pasižyminčias dienas, kurių metu jis kurdavo išėjimui ir amžinybei dedikuotus kūrinius.
Kita vertus, tokia yra visa K. Varnelio kūryba...
Visi žino buitinį paradoksą, kad jei daikto neįmanoma rasti, vadinasi, jis kažkur prieš nosį, gal net rankoje arba ant pačios nosies. Kas per daug arti, tiesiog iškrenta iš regos lauko. Iš šio dėsnio įmanoma gauti ir naudos - pavyzdžiui, per primygtines vaišes verta atsisėsti prie pat šeimininko. Tuomet tampi veik nematoma ir turbūt vienintele išsaugojusia sveikatą kitam rytui. Patikrinta.