Fotoreportažas iš 7-osios Berlyno bienalės

7-ojoje Berlyno bienalėje. Eglės Kuckaitės nuotrauka „7-osios Berlyno bienalės idėja yra gana tiesmuka ir gali sutilpti į vieną sakinį: mes pristatome meną, kuris turi poveikį, keičia realybę ir atveria erdvę, kur įmanomi politiniai veiksmai. Šie darbai kuria politinius įvykius nepriklausomai nuo to, ar užsiima aktualiausiomis visuomenės problemomis, ar ilgalaike atminties formavimo politika. Plačiau >>

Išskiemenuotas vaizdais

Eglės Kuckaitės kūrinys „J. J.“ Atidengiant paminklus ar kitaip minint šviesius ir reikšmingus praeities žmones dažniausiai sakomos pakylėtos kalbos, taip pat dažnai tokius renginius lydi didesni ar mažesni skandaliukai, mat pamirštama, jog dabar kuriami atminties ženklai ateityje rodys mūsų laiko sugebėjimą būti šviesiam. Turiu galvoje pastaraisiais metais atsiradusius paminklus Vilniaus mieste, kurių kultūros bendruomenė gėdijasi dar prieš jiems pasirodant. Tačiau pasitaiko ir stebuklų. Plačiau >>

Pa(si)kartojimai

Eglė Kuckaitė. „Living-being. Iliustracija A, B, C, D, E“. 2009-2010 m. Šį kartą parodos atidarymas tapo dvigubu džiaugsmu: be pačios ekspozicijos, buvo pristatyta knyga „Eglė Kuckaitė“ iš serijos „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“ („Artserijos“ leidinio sudarytoja Danutė Zovienė, teksto autorė - Monika Krikštopaitytė, dizainerė - Ramunė Januševičiūtė, LDS leidykla, Vilnius, 2010). Aplankęs parodą žiūrovas turėjo galimybę namo parsinešti platesnį menininkės kūrybos vaizdą. O jei pirma būtų skaitęs naują knygą ir tik po to lankęs parodą, galėjo dar kartą įsitikinti, kad knygoje nupieštas Kuckaitės kūrybos vaizdas tikriausiai toks ir yra. Paroda patvirtina knygos teksto autorės suformuluotas tezes. Plačiau >>

Ką gali ramiai ir aiškiai pasakyti

„Eglė Kuckaitė“. Dailininkų sąjungos leidykla, Vilnius 2010 m. Skyrių pavadinimus šiam rašiniui pasiskolinau iš Eglės Kuckaitės kūrinių pavadinimų ir juose esančių įrašų, nes jie, mano supratimu, yra ne mažiau vertingi nei vaizdai. Juolab kad žodis ir vaizdas veikia išvien, sukurdami dar vieną prasmės sluoksnį, kartu sudaro baigtinį kūrinį. Be to, Eglės darbuose vaizdai irgi lengvai pasiduoda „skaitymui“. Kitaip tariant, menininkės kūryba yra labai „kalbinė“, lingvistinė. Todėl, manau, Eglę Kuckaitę galima pavadinti ir rašytoja. Ne tam, kad būtinai reikėtų kaip nors pavadinti, o todėl, kad tai gali būti raktas į jos kūrybą. Plačiau >>

Jėzus ir Marija kelyje pas Prancišką

Eglė Kuckaitė. „Ji verkia" (137 x 157). 2008 m. (galerija - 3 reprodukcijos) Dviejose galerijos salėse eksponuojama dvylika paveikslų. Trys iš jų - visiškai nauji, likusieji - Talino grafikos bienalėje vykusios personalinės parodos „Jausmai pavargę nuo galvojimo. Derama įtampa vaiko supratimo atžvilgiu" dalis. Plačiau >>