Šie namai veikia Lituanistikos židinyje, kuris buvo įkurtas 2006 metais ir skirtas patrauklia, šiuolaikiška forma perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais. Jaukioje ekspozicijoje kalba ir jos dalys paverstos interaktyviais spalvingais žaislais, kurie masina juos panarstyti ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Eglės Kuckaitės kūriniui buvo skirta atskira siena prie laiptų.

Menininkė ir anksčiau yra sukūrusi panašios struktūros darbų, kuriuos vadina „sienų akcijomis“. Tai iš mažų piešinių-antspaudų sukurti dideli piešiniai ant sienos. Tačiau iki šiol visi jie būdavo laikini - išlikdavo tik tol, kol veikė paroda. J. Jablonskio figūra, kur jis lyg atlantas pakeltomis rankomis laiko parėmęs knygas ir taip bando atlaikyti išorės (sienų) slėgį, išliks institute visą laiką.

Narstant kūrinio dalis ir jų atsiradimo istoriją, stebina daugybė neregimų sąsajų. Pavyzdžiui, prieš šešerius metus Kuckaitė yra sukūrusi panašų sienos piešinį, skirtą Žemaitei. Kūrinys gimė iš noro suvokti šios moters kūrybos veržlumą, misijos pojūtį ir išsipildymą tokiomis sudėtingomis sąlygomis (rašytoja ėmė kurti vėlyvame amžiuje, jau užauginusi būrį vaikų). O J. Jablonskis redagavo Žemaitės tekstus ir jo gyvenimas taip pat pažymėtas nenugalimos vidinės būtinybės dirbti didesniam tikslui, net jei gyvenimo aplinkybės statė vien kliūtis.

Kuckaitės sienų akcijose įdomiausias yra didžiojo piešinio ir mažųjų antspaudų piešinėlių tarpusavio santykis ir iš jo atsirandančios reikšmės. Jei didįjį piešinį galima gretinti su sakiniu, tai atspaudai būtų atskiri žodžiai ar net skiemenys. Jablonskio skaidymas vaizdiniais „skiemenimis“, atskirais žodžiais atrodo prasmingas, nes kalba jam buvo namai, o juose jis labai mėgo tvarkytis įdėmiai apžiūrėdamas kiekvieną atskirą dalį. Ant sienos pavaizduotoje figūroje daugiausia naudotas kryptį nurodančio piršto galiuko antspaudas. Tai irgi simboliška ir galima interpretuoti daugybe būdų. Jablonskio darbai siekė rodyti kryptį, galų gale tiek daug veikdamas jis palietė daugybę žmonių. Jo gramatikas naudojo mokytojai, o jie savo ruožtu palietė daugybės mokinių gyvenimus, kurstė mylėti savą kalbą.

Apskritai mažų dalelių, sudarančių didįjį vaizdą, principas aprėpia visus svarbiausius dalykus, apie kuriuos verta kalbėti J. Jablonskio minėjimo proga: kalba, tradicijos tęstinumas, žmonių ryšys, galų gale - pats gyvenimas.

Muziejų (P. Vileišio g. 5, Vilnius) galima aplankyti kiekvieną darbo dieną iš anksto susitarus telefonu (8 5) 263 81 12 arba elektroniniu paštu [email protected].

„7 meno dienos“ Nr.2 (924), 2011-01-14