Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Tapyba

Rasti Vilnių Paryžiuje

Laima Laučkaitė
Rafaelis Chwolesas. „Geto griuvėsiai“. 1946 m.

Modernios tapybos metraštis

Laima Kreivytė
Galina Petrova. „Žmonės su dviračiais“. 1968 m.
Galina Petrova-Džiaukštienė (g. 1927 m. Astrachanėje, Rusija) pradėjo kūrybinį kelią atšilimo metais ir savitai prisidėjo prie Lietuvos tapybos modernizacijos. Ryškios spalvos, monumentalios formos, vidine jėga pulsuojantys kūnai ir puikiai įvaldyta tapybos technika prikausto žiūrovo dėmesį. Parodoje matome dailininkės kelią nuo ankstyvųjų darbų, kuriuose dar svarbus santykis su realistine tapybos tradicija, iki naujesnių, kur dominuoja apibendrintas vaizdas ir koliažo technika.

Kaip mes remiksavome Janonį

Vidas Poškus
Gintaras Palemonas Janonis. „Kambarys“ vs „Kambarys remix“
Mes – tai du kuratoriai: Ignas Kazakevičius ir Vidas Poškus. Janonis – tai tapytojas Gintaras Palemonas Janonis.

Nėra taip, kaip atrodo

Monika Krikštopaitytė
Žygimantas Augustinas. „Jie nusipjaudavo sau galvas“. 2012 m.
Žygimanto Augustino tapyba leidžia grįžti į meno kritikos pradžios (Salonų) laikus, kur Diderot aistringai rūšiavo grūdus nuo pelų (klesti vertinamoji funkcija).

Didelio vaiko pasakos

Kristina Stančienė
Alonas Štelmanas. „Kraujo broliai I“. 2011 m. J.Lapienio nuotrauka
Kai kuriuos savo drobių herojus tapytojas Alonas Štelmanas vadina „mėnulžmogais“, nes jie yra su mėnulio pjautuvais vietoje galvų.

Pakeliui į abstrakciją

Kristina Stančienė
Pranas Gailius. Iš ciklo „Liuksemburgo sodai“. 1952–1958 m.
Trečią kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išeivijos dailininko Prano Gailiaus kūryba svečiuojasi gimtinėje. Šįkart galerijoje „Kunstkamera“ pristatomi ankstyvieji Gailiaus darbai – gaiviomis spalvomis, ekspresyvia tapysena trykštantis ciklas „Liuksemburgo sodai“, sukurtas 1952–1958 metais.

Tarp vaizdo ir garso

Tomas Kiauka
Irma Leščinskaitė
Susitiko du menininkai: tapytoja abstrakcionistė Irma Leščinskaitė ir tapantis pianistas Viktoras Paukštelis. Susitikimas išaugo į bendrą meninį projektą „Skambančios spalvos“, įvykusį Klaipėdos koncertų salėje kovo 13 dieną.

Tapyk su manimi

Laima Kreivytė
Ekspozicijos fragmentas. J.Lapienio nuotr.
Per parodos atidarymą Sigita Maslauskaitė prisipažino, kad kai kurias biblines scenas (pavyzdžiui, Jokūbo kovą) įkvėpė televizinis projektas „Šok su manimi“.

Skerdiena susitinka mėsą

Laima Kreivytė
Vidas Poškus. „Alyva“. 2011 m.
Vidas Poškus yra menininkas. Be kita ko, dar ir menotyrininkas, net „dr.“ – bet tai netrukdo. Gal „dr.“ meno lauke gali būti verčiamas į „br“. Kaip siaubas, ištikęs sapnuojant gėles žudikes. Dr(augui) Poškui dvi raidės yra ne tik mokslinis laipsnis, bet ir performansas. Pastovus nenuilstamas savęs vartymas nuo vaizdo į tekstą ir atvirkščiai.

Laisvė ir tęstinumas

7 MD
Gintaras Palemonas Janonis savo dirbtuvëje K.Sabeckio nuotr.
„Šio autoriaus kūryba greičiau primena pasaką, sapną iš tolimos vaikystės. Tai mistinis regėjimas, linksmas žaidimas spalvomis“, – kalbėjo akademikas, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius Algirdas Gaižutis, atidarydamas dailininko Gintaro Palemono Janonio tapybos parodą 2011 metų gruodžio pradžioje, LEU galerijoje „2003“ (Centriniai rūmai, II a., Studentų g. 39, Vilniuje).

Pasakojimas su paralelinėmis istorijomis

Aistė Paulina Virbickaitė
Algis Griškevičius. „Paskutinė stotelė“. 2011 m.
Nėra čia ko slėpti. Kalbant apie paveikslus, žmones dažniausiai domina du klausimai: per kiek menininkas juos nutapo ir už kiek parduoda.

Sermėginė tiesa

Jūratė Katinaitė
Anita Karpinska. „Jėzus Kristus buvo astronautas“. 2011 m. Nuotrauka iš JTP archyvo.
Mintis dar kartą panagrinėti kai kuriuos mūsų meno pasaulio reiškinius kilo pasižvalgius po rudenėjančio Vilniaus galerijose eksponuojamas parodas.

Nuo objekto prie proceso

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Laura Pold. „Lova“. 2010 m.
Vis augantis jauniems tapytojams skirtas konkursas „Jaunojo tapytojo prizas" kasmet sulaukia dėmesio ir diskusijų. Konkursinis reprezentavimo pavidalas skatina kalbėti ne tik apie jaunus menininkus, bet ir apie konkurso funkcijas Lietuvos tapybos kontekste. Pasibaigus jau trečiam konkursui, nuomonėmis dalinasi menininkai ir menotyrininkės.

Plečiant domėjimosi ribas

Aistė Paulina Virbickaitė
Maarit Murka. Kūrinio „Plaukų galia” fragmentas. 2010 m.
Dar prieš kokį dešimt metų kultūriniuose sluoksniuose blaškėsi tokia trapi romantiška idėja: pasauliui Baltijos šalių meną reprezentuoti kaip vieną visumą.

Lietuviškos tapybos „pilkasis kardinolas“

Vidas Poškus
Vaidotas Žukas. „Dviveidis“. 1977 m.
Praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį kaip tapytojas V. Žukas buvo nediskutuotinas savosios kartos lyderis.

Poilsiaujantis ekspresionizmas

Vidas Poškus
Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. „Keistas paukštis“. 2011 m.
Ekspesionizmas nemirė, jis tik laikinai poilsiauja – kaip nemirė ir kiti dalykai, kurių mirtis skelbiama ir konstatuojama jau kelis šimtus metų – poezija, romanas, teatras, tapyba, net kalba, Vakarų civilizacija ar Dievas. Tai juk taip natūralu, nes ilgainiui marinami visi ilgaamžiai. Ekspresionizmas šioje vietoje – ne išimtis. Juk jam jau, šiaip ar taip, bent koks šimtas metelių. O pasak Wilhelmo Worringerio – ir dar daugiau...

Demonai alyvų krūmuose

7 MD
Rūta Katiliūtė. „Autoportretas“. 2011 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Rūtos Katiliūtės drobėse yra kai kas žodžiais neišreiškiama.

Žiūrėjimas į save

Ugnė Bužinskaitė
Parodos „XXI a. autoportretas“ ekspozicijos fragmentas Nuotrauka iš „7md“ archyvo
Parodos atidaryme apsilankiau suintriguota pavadinimo – „XXI a. autoportretas“.

Atrasti panašumus

Vidas Poškus
Nazanin Pouyandeh. „Prisimena“. 2010 m.

Drobių slėpiniai ir atsivėrimai

Živilė Ambrasaitė
Eugenijaus Antano Cukermano parodos ekspozicijos detalė. J. Lapienio nuotr.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, „Grupės 24“ nario, tapytojo ir architekto Eugenijaus Antano Cukermano personalinė paroda – ne dažnai pasikartojantis Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykis.

Puslapiai: |1|2|3|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai