Kadras iš filmo „Skulptoriaus Vlado Vildžiūno paminklo Laurynui Stuokai-Gucevičiui inauguracija. Vilnius“. 1984 m. Vis pasigirsta balsų, kad fotografo Algimanto Kunčiaus kino įrašų archyvas abejingų nepaliko. Laisva kamera užfiksuoti kelių dešimtmečių vaizdai atveria dažnam tik iš meno istorijos pažintą erdvėlaikį. O toks keliavimas sustingdytame laike visada vienaip ar kitaip paveikia.
Archyviškumas Kunčiaus „Kino užrašuose“ labai ryškus. Atskirų vaizdo užrašų pavadinimai lakoniški ir tikslūs: vieta, data, vardas, pavardė ir nebent keli raktiniai žodžiai, nurodantys įvykio pobūdį ar apsilankymo tikslą. Filmuotos svarbios ir labai svarbios istorinės, legendinės asmenybės, dariusios įtaką vėlesnėms kartoms, formavusios jų pažiūras. Mąstyti apie šią judančių vaizdų parodą pirmiausia įdomu kalbėjimų apie atmintį, archyvus ir...
|