Patricija Jurkšaitytė. Iš serijos „Viešbučių kambariai“. 2010 m. Iš savo asmeninės eilinio žiūrovo, angažuoto dailės kritiko ir objektyviu besistengiančio būti dailėtyrininko patirties esu susidaręs asmeninę subjektyvią nuomonę, kad kiekvienos parodos (ar platesne prasme - meno reiškinio) atveju įmanomas trilypis suvokimas, trys visiškai skirtingos reakcijos - pirminis susižavėjimas, antrinis skepticizmas ir galų gale šias dvi skirtingas nuotaikas apibendrinantis blaivesnis požiūris.
Jau pirmą kartą apsilankęs vienuose didžiausių tapybinių atlaidų mūsiškėje meno scenoje - 14-oje Vilniaus tapybos trienalėje - supratau, kad bus prasti popieriai. Ekspozicija kirto kaip kirviu į galvą! Efektas buvo pritrenkiantis - man tikrai labai (žiauriai ir nenusakomai) patiko. Laksčiau salėmis ir gėrėjausi. Buvo taip gražu, kaip paveikslais nukabinėtoje kokio nors seno buto svetainėje (be jokių pašalinių neigiamų minčių - man tokie kambariai iš...
|