Vladas Urbanavičius. „Arka-2”. 1993 m. Anot dosjė pateikiamų žinių, knyga sumanyta dar 2007 metais, gavus honorarą už kenotafą, skirtą sovietų okupantų nužudytiems 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarams Kazimierui Bizauskui, Pranui Dovydaičiui ir Vladui Mironui Vilniaus Rasų kapinėse. Kitaip tariant, dar prieš tai, kai kelių politikuojančių ir ne itin susipažinusių su meno istorija biurokratų pastangomis, t.y. per prievartą, skulptorius Vladas Urbanavičius tapo garsenybe, mat sukūrė „Krantinės arką“.
Paprastai apie jokią kitą mieste esančią skulptūrą neturintys viešai išreikštos nuomonės vilniečiai „Krantinės arkos“ manėsi aistringai nemėgstantys. Nors esu girdėjusi ir keletą „atsivertimo“ istorijų, kai skulptūrą iš inercijos paniekinamai vamzdžiu vadinęs žmogus, pasivaikščiojęs jos paunksnėje, pakeitė nuomonę tardamas, kad ji čia tinka, net labai, o jos santykis su erdve kuria muzikalius sąskambius. Man ši skulptūra yra pati geriausia Vilniuje,...
|