Max Bill ir Ernst Moeckl. Virtuvės laikrodis su laikmačiu. Vakarų Vokietija, 1956-1957 m. Pagaminta kompanijoje „Gebrüder Junghans AG“, Šrambergas. © V&A Images Pastarąją dekadą šaltojo karo tema tampa vis aktualesnė akademiniuose tyrimuose. Solidūs universitetai išskiria šaltojo karo studijas kaip specialią diplomatinę, ekonominę, kultūrinę ir socialinę šiuolaikinės istorijos tyrimų sritį. Nuo 1990-ųjų Harvardo universitetas vykdo šaltojo karo istorijos projektą, kuris siekia ne tik mobilizuoti tyrimus, bet ir fiksuoti to laikotarpio liudininkų prisiminimus. Beveik dvi dekadas tęsiamas ir tarptautinės šaltojo karo istorijos projektas garsiajame Woodrow Wilsono institute Vašingtone. Šaltojo karo tema domina ir Europos tyrinėtojus. Pavyzdžiui, šių metų spalio mėnesį Helsinkio universitete vykusi konferencija „Permąstant šaltojo karo interakcijas“ („Cold War Interactions Reconsidered“) sukėlė beprecedentinį susidomėjimą.
Susidomėjimo šaltuoju karu priežastys yra kelios. Pirmiausia, subyrėjus Sovietų Sąjungai, Vakarų mokslininkams, žurnalistams ir istorijos mėgėjams atsivėrė anksčiau neprieinami archyvai bei asmeninės patirtys vadinamajame Rytų bloke. Naujų šaltinių gausa paskatino tirti ne tik represijomis grįstos politikos formas, bet ir kasdienybės įprasminimo technikas bei socialines buvusio valstybinio socializmo konfigūracijas. Antra, atsivėrus Rytų blokui, ne mažiau svarbi...
|