Artėjant prie smuiko galimybių ribos
Diana Galvydytė M. Aleksos nuotraukos Apie smuiko galimybes ir jų ribas galvojau Sergejaus Krylovo rečitalyje (lapkričio 26 d.), kuriame jis pateikė solinę smuiko kūrinių programą nuo Johanno Sebastiano Bacho iki Luciano Berio.
Pastarojo „Sekvencija", sukurta 1976 m., kaip tik ir priartėjo prie šių ribų. Tai, sakytum, šiuolaikinis Niccolo Paganini variantas, kai dominuoja disonansai ir atonalūs pasažai. Kas nors galėtų įvardyti šį opusą kaip N. Paganini šaržą. Kūrinys prikimštas kvapą gniaužiančių virtuozinių triukų, kuriuos įveikti nėra lengva. Opuso sukūrimo laiku ne vienas autorius tyrinėjo visokias įvairių instrumentų, taip pat ir žmogaus balso, galimybių ribas. Kūrėjui šių...
|
Gebantys paveikti publiką
Dmitrijus Baškirovas ir Georgijus Čičinadzė M. Raškovskio nuotr. Lapkričio 29 d. dviejose Vilniaus koncertų salėse vienu metu vyko du pianistų pasirodymai su simfoniniais orkestrais. Viename jų, Kongresų rūmų salėje, du F. Liszto koncertus fortepijonui ir orkestrui (Nr. 1 ir Nr. 2) skambino Mūza Rubackytė. Kitas koncertas vyko Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Jame su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam dirigavo svečias iš Gruzijos Georgijus Čičinadzė, skambino Dmitrijus Baškirovas - vienas iškiliausių dabarties pianistų, kurį net kolegos vadina „didžiuoju" - o juk tarp konkuruojančių menininkų dažnai pasitaiko trinties ar pavydo.
Programoje - du orkestro atliekami kūriniai: koncerto pradžioje skambėjo Carlo Maria von Weberio operos „Oberonas" uvertiūra, o antroje koncerto dalyje - vienas populiariausių Hectoro Berliozo kūrinių, 5 dalių programinė „Fantastinė simfonija" C-dur, op. 14, bei šio vakaro pirmąją dalį užbaigęs Roberto Schumanno Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 54, pritraukęs daugybę klausytojų, norėjusių dar kartą pasimėgauti puikaus pianisto D. Baškirovo...
|
Dar kartą Giacomo Puccini
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 75 metų sukakčiai skirtų renginių šįmet būta nemažai, dalis jų - Nacionalinės filharmonijos scenoje vykę koncertai. Dar vienu jubiliejinių LMTA metų akcentu tapo lapkričio 30 d. Filharmonijoje įvykęs koncertas, parengtas Italų kultūros instituto, LMTA simfoninio orkestro, Dainavimo katedros ir Operos studijos studentų bei absolventų. Sykiu jame atsiliepta į kompozitoriaus Giacomo Puccini 150 metų jubiliejų - tad skambėjo vien šio autoriaus kūriniai.
G. Puccini muzika bemaž nuo pirmų žingsnių tvirtai įžengė į mūsų tautinės operos sceną, neabejotinai stipri jos pozicija ir pedagoginiame repertuare, pagaliau ir tarp pastarųjų metų premjerų ar koncertinių operų pastatymų G. Puccini veikalai bene dažniausi. Tai visai nestebinanti plačiai paplitusi tendencija, kaip ir tradicija laikyti G. Puccini muziką neabejotinu grožio etalonu, ypač tarp šio žanro profesionalų ir gerbėjų.
Pirmoje koncerto dalyje...
|
Choro „Jauna muzika" koncertų maratonas
„Jauna muzika" Balstogėje Choro „Jauna muzika" archyvo nuotrauka
Lapkričio 22 ir 23 d. choras „Jauna muzika" Varšuvoje ir Balstogėje surengė du koncertus, kuriuos iniciavo F. Chopino muzikos universitetas, bendradarbiaujantis su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Pasirodymą Varšuvoje globojo F. Chopino muzikos universiteto rektorius Stanislawas Moryto ir Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas. Skambėjo programa, kurioje susijungė šiuolaikinių lenkų, lietuvių ir kitų Europos šalių kompozitorių veikalai chorui. Savo kūrinių atlikimo klausėsi ir trys lenkų kompozitoriai - Tadeuszas Trojanowskis, Aldona Nawrocka ir Bartoszas Kowalskis-Banasewiczius. Po koncerto akademijos rektorius dėkojo už suteiktą muzikinį malonumą,...
|
|