Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Lozoraitis

Hamletų šeimynėlė veidrodžių karalystėje

Julijus Lozoraitis
Nelė Savičenko, Dainius Gavenonis ir Darius Meškauskas OKT teatro spektaklyje „Hamletas”. D. Matvejevo nuotr.
Rankai jau užsimojus aprašyti Oskaro Koršunovo režisuotą „Hamletą“, parodytą Vilniaus baleto mokyklos scenoje, autoriaus sąžinėje sukirbo noras, anot poeto, „užgniaužti giesmę gerklėje“ ir pradėti rašinį nestandartiškai - nuo aktorių. Žinoma, rizikuojant būti neoriginaliam, nes ir ankstesnieji spektaklio recenzentai atkreipė dėmesį būtent į aktorius. Tačiau scenos brolijai gerų žodžių niekuomet nebus per daug - juo labiau kad šiame spektaklyje jie tikrai jų nusipelno. Nors Oskaro Koršunovo „Hamletas“ patvirtina, kad mūsų teatro minties aukštumos tebėra susijusios su beveik iš visų mūsų scenų išguita režisūra.

Polemika dėl žuvėdros maitos (2)

Julijus Lozoraitis
Miglė Polikevičiūtė (Nina Zarečnaja). D. Matvejevo nuotr.
Tęsiant mintį apie „Žuvėdros" versiją, režisieriaus Rimo Tumino įgyvendintą jo įkurtame teatre su jo suburtais jaunais aktoriais, neišvengiamai prieini būtinybę bent šiek tiek pasvarstyti apie Antono Čechovo pjesių interpretacijų įvairovę.

Polemika dėl žuvėdros maitos

Julijus Lozoraitis
Tadas Gryn (Šamrajevas), Toma Vaškevičiūtė (Polina Andrejevna), Agnė Šataitė (Arkadina) ir Tomas Rinkūnas (Trigorinas). D. Matvejevo nuotr.
Nedėkingas dalykas - rašyti straipsnį apie naują premjerą, kai spauda, regis, ją jau pakrikštijo ir recenzijomis, ir kritika, ir vertintojų verdiktais. Anaiptol neketinu kvestionuoti tų nuosprendžių, tuo labiau kad ir griežtų vertintojų argumentai nepalieka apeliacijos galimybės, ir visa mūsų teatrinės ir teatrologinės minties šio meto kryptis savaime lyg ir patvirtina tokių vertinimų teisingumą. Tačiau būtent todėl ir noriu pasamprotauti apie naujausią mūsų teatro „Žuvėdrą", ir jos kontekste - apie minėtą teatrinės minties kryptį apskritai.



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai