Šiemetinis XVI tarptautinis festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ buvo kaip reta ilgas – truko 8 dienas, jį sudarė ne tik spektakliai (kartais – po 2–3 per dieną), bet ir edukacinė programa – paskaitos, jaunųjų šokio apžvalgininkų bei kritikų ugdymo projektas „Šokis žodžiu – ne[w]kritika“ bei šokio filmų peržiūros.
Jau penkioliktą pavasarį Vilnius pasitinka Tarptautinį festivalį „Naujasis Baltijos šokis“ (NBŠ). Visą savaitę – gegužės 2-7 dienomis – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, abejose Menų spaustuvės salėse ir jos kieme galėsime matyti Lietuvos ir užsienio šalių choreografų darbus.
Simboliška, kad savo rimtesniam apvaliam jubiliejui choreografė Anželika Cholina ėmėsi Levo Tolstojaus „Anos Kareninos“. Norėjo sukurti anksčiau, bet ėmėsi tik dabar. Tokiam darbui reikia subręsti.
Visi esame kupini minčių. Vienas išsakome, kitas slepiame ir jos mus graužia, kol nuslopiname jas arba paleidžiame į laisvę. Šalia Bernardinų sodo įsikūrusi „Menų spaustuvė“ yra ta vieta, kurios scenose dažnai išlaisvinamos mintys graužikės.