Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Septyni susitikimai su kino klasika


Japonų filmų festivalis


7 MD

Share |
„Raudona Nosinaitė” (Red Handkerchief) © 1963 NIKKATSU Corporation

Vasario 3 d. „Forum Cinemas Vingis“ prasidės jau vienuoliktą kartą Lietuvoje rengiamas Japonijos kino festivalis. Jo programoje – septyni 1957–1990 metais sukurti filmai.

Trys iš jų – ankstyvieji garsaus japonų aktoriaus ir režisieriaus Takeshi Kitano kūriniai: „Žiaurus policininkas“ („Violent Cop“, 1989), „3–4 x spalis“ („Boiling point“, 1990), „Ar gaunate?!“ („Getting any?!“, 1995). Kitano kino debiutas „Žiaurus policininkas“ pasakoja apie detektyvą Azumą, kuris, norėdamas pasiekti rezultatų, naudoja žiaurius ir neetiškus metodus. Tirdamas narkotikų bylą jis sužino, kad į ją įsipainiojęs draugas ir kolega Ivakis. Po Ivakio mirties ir sesers pagrobimo, Azuma nusprendžia nepaisyti jokių taisyklių ir pats vykdyti teisingumą. Filmo „3–4 x spalis“ herojus – du jaunus beisbolininkus – nuskriaudžia vietos nusikaltėliai jakudzos. Vaikinai vyksta į Okinavą. Jie nori įsigyti ginklą ir atkeršyti. Bet Okinavoje susidraugauja su nuosavą kerštą planuojančiu neurotišku nusikaltėliu. Komedijos „Ar gaunate?!“ herojus Asao pamišęs dėl sekso. Jis ieško merginos, su kuria galėtų įgyvendinti savo seksualines fantazijas. Kol kas rezultatai prilygsta nuliui, todėl norėdamas atsakyti į klausimą, kaip „pakabinti“ merginą, Asao nusprendžia pasimokyti iš komiksų ir televizijos šou. Jis sužino, kad merginas žavi automobiliai. Kad įsigytų padorią mašiną, Asao reikės apiplėšti banką. O kad apiplėštų banką, jam reikia pistoleto...

 

Festivalį atidarys režisieriaus Toshio Masuda filmas „Raudona nosinaitė“ („Akai hankachi“, „Red Handkerchief“, 1964). Masuda (g. 1927) baigė Osakos universitetą – jis rusų literatūros specialistas, tačiau japonų kino istorijoje labiau žinomas kaip pelningų filmų kūrėjas. Masudos mokytojai – didieji japonų kino klasikai Mikio Naruse, Konas Ichikawa, Umetsugu Inoue. Jis sukūrė vieną sėkmingiausių bendros JAV ir japonų gamybos filmų „Tora! Tora! Tora!“ (1970). Režisieriaus filmografijoje – įvairių žanrų ir rūšių filmai, tarp jų ir animaciniai. 1958–1968 m. Masuda sukūrė 52 filmus garsiojoje „Nikkatsu“ studijoje. „Raudona nosinaitė“ – vienas sėkmingiausių šios studijos veiksmo filmų. Jo herojus Jokohamos policininkas Mikamis, atsitiktinai nušovęs svarbų liudininką ir savo mylimosios tėvą, pasitraukia iš miesto, norėdamas pamiršti praeitį. Po trejų metų Hokaido saloje jį suranda buvęs partneris, kuris vedė Mikami mylimąją. Jis įtikina Mikami grįžti ir išsiaiškinti gangsterio mirties paslaptį.

 

Masuda nenorėjo kurti tradicinių japoniškų filmų. Didelis prancūzų kino gerbėjas ne viename savo filme perkūrė garsių prancūzų filmų (tarp jų J. Duvivier „Pepe Le Moko“ ir J.L. Godard’o „Iki paskutinio atodūsio“) siužetus ar motyvus. „Raudonoje nosinaitėje“ juntama ir prancūzų poetinio realizmo, ir film noir dvasia. Japonai šį filmą priskiria vadinamųjų „mood action“ filmų požanriui.

 

Pagrindinį vaidmenį „Raudonoje nosinaitėje“ suvaidino japonų kino žvaigždė Yujiro Ishihara. Aktorius vaidino per 20 Masudos filmų, o išgarsėjo kitame šios programos filme – 1957 m. pasirodžiusiame Umeji Inoue „Vyras, sukeliantis audrą“ („The man who raised a storm“). Tai pasakojimas apie išleistą iš kalėjimo jaunuolį Šoičį, kuris nori tapti būgnininku. Jis groja viename Tokijo Ginzos klubų, net laimi būgnininkų konkursą ir pelno klubo savininkės meilę. Bet iš tikrųjų vaikinas trokšta, kad jį pripažintų muzikos nekenčianti motina. Režisierius Umeji Inoue (1923–2010) sukūrė per 115 filmų, 1966–1970 m. jis dirbo Honkonge ir paveikė šios šalies kino raidą.

 

Filmas „Akicu karštųjų versmių spa“ („Akitsu onsen“, 1962) atnešė pripažinimą Tokijo universitete prancūzų literatūros studijas baigusiam jaunam režisieriui Yoshishige Yoshida. Kartu su Kiyoshi Kurosawa ir Masahiro Shinoda jis laikomas vienu svarbiausių japonų Naujosios bangos kūrėjų. Savo filmuose jie dažnai kritiškai analizavo japonų visuomenės moralę ir socialines konvencijas, pasisakė prieš tradicinius žanrus.

 

Pagal Fujiwaros Shinji romaną sukurto „Akicu karštųjų versmių spa“ veiksmas prasideda 1945-aisiais. Tai pasakojimas apie neišsipildžiusią meilę ir pokario Japoniją ištikusį iliuzijų žlugimą. Plaučių liga sergantis ir nusižudyti nusprendęs Šiusaku paklūsta patarimui vykti į kalnus. Čia jis įsimyli jauną našlę Šinko. Lemtingos intelektualo ir stiprios moters meilės istorija gana konvencionali, tačiau jos pasakojimo būdas buvo novatoriškas. Yoshida rodo kelis pagrindinių herojų susitikimus, įvykusius per septyniolika jų pažinties metų, kiekvieną jų – skirtingu metų laiku. Kartu filmas – tai iškilaus grožio pasakojimas apie laukimą ir laiko tėkmę.

 

Šinko suvaidinusi aktorė Mariko Okada (g. 1933) laikoma viena didžiausių japonų aktorių. Jos filmografijoje – per 150 filmų, ji vaidino japonų kino genijų Mikio Naruse ir Yasujiro Ozu filmuose – ypač svarbus jos biografijoje paskutinis Ozu filmas „Sakės skonis“ (1962 m.). Ištekėjusi už Yoshidos, Okado tapo jo filmų žvaigžde, jie įkūrė nuosavą kino studiją ir kartu sukūrė per dešimt filmų. Aštuntajame dešimtmetyje Yoshida keliolikai metų paliko kiną, grįžo į jį tik 1986 metais. Dešimtajame dešimtmetyje jis penkerius metus praleido Prancūzijoje – dirbo teatre, kūrė dokumentinius filmus. Tačiau „Akicu karštųjų versmių spa“ iki šiol išliko iškiliausiu režisieriaus kūriniu.

 

Kitas svarbus japonų Naujosios bangos kūrėjas Shohei Imamura (1926–2006) geriau žinomas lietuvių žiūrovams. Festivalis primins 1983 m. Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanotą jo filmą „Legenda apie Narajamą“ („The Ballad of Narayama“). Filmo veiksmas nukelia į skurdų XIX a. vidurio Šiaurės Japonijos kaimą. Vyresni kaip septyniasdešimt metų kaimo gyventojai išvejami mirti į kalnus. Toks likimas laukia ir Odinos (Sumiko Sakamoto), kuri žiemą savanoriškai keliaus į Narajamą. Tačiau prieš tai ji nori apvesdinti savo našlį sūnų (Ken Ogata) bei sutvarkyti kitus šeimos reikalus. Realistiška, kaimo kasdienybę rodanti „Legenda apie Narajamą“ yra Shichiro Fukazawos romano ekranizacija. 1958 m. tą patį romaną į ekraną perkėlęs Keisuke Kinoshita Imamuros versiją pavadino „pornografija“. Japonų kino klasikas Imamura sukūrė per 20 vaidybinių ir dokumentinių filmų. 1975 m. jis įkūrė Kino ir televizijos institutą, vėliau šis tapo Japonijos vizualiųjų menų akademija. 1997 m. jo filmas „Ungurys“ taip pat buvo apdovanotas „Auksine palmės šakele“.

 

Visi festivalio seansai nemokami. Bilietai platinami „Forum Cinemas Vingis“ kasose tik tos dienos seansui, likus vienai valandai iki filmo pradžios.

 

Daugiau informacijos apie rodomus filmus ieškokite Japonijos ambasados tinklalapyje www.lt.emb-japan.go.jp

 

Parengė Ž. P.


„7 meno dienos“ Nr.5 (973), 2012-02-03

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

mtNRKpcO5, 2016-05-02 11:21

I'm impressed by your writing. Are you a professional or just very knaewldgeoble?

vTMmXtvqeqJ, 2012-03-16 14:59

viena vertus taip, instiegai anksčiau atrinkdavo, o dabar išlenda, kas kam prioritetai tačiau anie atrankos principai manyčiau kai kada būdavo per griežti, reikalavimas dažniausiai būdavo tik vienas kuo daugiau didaktikos nuo ko, greičiausiai, nukentėjo meniniai dalykai laisvė pasirinkti buvo apribota pakankamai manyčiau, kad niekad nėra gerai, jei pasirenkami kraštutinumai

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti