Juozo Domarko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestrasš LNF archyvo nuotrauka Savoje profesinėje bendruomenėje būti tikru, pripažintu autoritetu - nelengvas dalykas, o išlikti juo jau užbaigus gyvenimo kelionę - neabejotinas nuveiktų darbų patvirtinimas, pasiekiamas retai kam. Tokiu autoritetu tapo kompozitorius, pedagogas Eduardas Balsys (1919-1984), kurį buvę studentai, kolegos, bendraminčiai ir šiandien prisimena kaip gyvą paliudijimą ryškios asmenybės, gyvuojančios dabartyje anaiptol nepasenusia kūryba, ypatingu pareigos jausmo suvokimu ir profesine, pedagogine etika.
Po kompozitoriaus mirties prabėgo jau 25 metai, bet jo asmenybė ir kūryba vis dar nestokoja atradimo matmens. Pirmuoju tokiu atradimu tapo nuoseklios E. Balsio gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojos muzikologės Onos Narbutienės 1999 m. parašyta monografija, už kurią ji pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją.Šios knygos puslapiuose, manyčiau, „susitiko“ dvi lygiavertės asmenybės, gebėjusios viena kitą suprasti - autorė ir kompozitorius, kuriuos siejo reikšmingi...
|