Atviras pokalbis su publika
Teatrologė Audronė Girdzijauskaitė daugiau nei prieš dvidešimt metų sumanė užmegzti savotišką dialogą su žiūrovais. Ji pasirinko įdomią formą - laiško. Tiesą pasakius, visos mūsų recenzijos ar kitokie straipsniai taip pat skirti skaitytojui ir žiūrovui. Tačiau laiškas neabejotinai intymesnis, provokuojantis didesnį kritiko atvirumą, net laisvesnį savo nuomonės ar pastabų, apmąstymų išsakymą, tarsi kviečiantį ir žiūrovą įsitraukti į siūlomo klausimo svarstymą.
Juk tik laiške A. Girdzijauskaitė, rašydama apie vos gyvą, bedvasį vieną ar kitą spektaklį, gali sušukti: „O Dieve, kaip man nusibodo!..“ Būtent laiško forma kritikui teikia puikią galimybę tiesiogiai kreiptis, pavyzdžiui, į režisierių Saulių Varną ir svarstyti jam rūpimas kai kurių jo pastatymų nesėkmių priežastis. Ir, žinoma, sakyčiau, tik laiške A. Girdzijauskaitė galėjo išsakyti savo pagarbą ir teatrologinę meilę režisieriui Rimui Tuminui jo...
|
Paskui Nepažįstamą
Aurimas Žvinys (Nepažįstamas) Prisipažinsiu: Šiaulių dramos teatrą pamilau beveik prieš dešimtmetį, pamatęs Sigito Račkio režisuotą „Juozapą Šveiką“. Žaismingas, muzikalus, netikėtumų ir šelmiškos ironijos kupinas spektaklis buvo ir tebėra vienas iš ryškiausią įspūdį palikusių to meto pastatymų už sostinės ribų. Lig šiol puikiai pamenu daugelį spektaklio scenų ir darnumu sužavėjusią aktorių komandą: šmaikštųjį Sigito Jakubausko Šveiką, iš širdies plėšiantį „Kur mano gimtinė“, vos ant kojų besilaikantį Prano Piauloko karo kapelioną Katzą ir jo „atminkit, gyvuliai, kad esat žmonės!“, prie kartuvių stulpo striptizą šokantį Juozą Bindoką ir kitus. Jau gerokai vėliau buvo „Meistras ir Mangaryta“ ir „Princesė Turandot“...
Vis dėlto kasmetinės ŠDT gastrolės, pasirodymai dramaturgijos skaitymuose ir retsykiais, dažniausia atsitiktinai, vis pamatomi teatro spektakliai leidžia manyti, kad teatro kasdienybė kitokia. Daug niūresnė ir žemiškesnė. Ir jei galima lengvabūdiškai numoti ranka į faktą, kad rudenį vykusiems „Versmės“ skaitymams šiauliečiai paprasčiausiai nepasiruošė, tai po neseniai pasibaigusių teatro gastrolių LNDT nuotaikos gerokai liūdnesnės (tiesa, pamatyti Alberto...
|
Muzikinė „Anties“ utopija
Basanavičiaus gatvėje netikėtai „išdygęs“ auksinis trijų metrų dydžio zuikis kviečia praeivius vasario 12-16 d. apsilankyti Lietuvos rusų dramos teatre, kur penkis kartus bus parodyta teatralizuota, koncertinė grupės „Antis“ muzikinė utopija „Zuikis Pleibojus“. Ši utopija apie Zuikio meilės, laimės ir savęs paieškas pateikia ironišką kelių dešimtmečių Lietuvos istorijos interpretaciją.
Muzikinės utopijos kūrėjai teigia bandę atskleisti „Anties“ ir Lietuvos gyvenimą nuo Sąjūdžio laikų iki šių dienų ekonominės krizės per netikėtus ir komiškus personažus: antytę Laisvę Laisvytę, įsimylėjusį Zuikį, miško kapitalistą klouną iš Kauno ir kt. Šmaikštaus libreto autorius Algirdas Kaušpėdas, į pagalbą pasitelkęs rašytoją Rolandą Rastauską, palieka žiūrovams spręsti, ar ši muzikinė istorija - tik graži utopija.
Muzikinio...
|
LNDT scenoje - Jevgenijaus Griškoveco „Planeta“
Aktorius A.Dainavičius spektaklyje „Planeta”. D.Matvejevo nuotrauka Vasario 21 d. 16 val. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į pirmąją šių metų premjerą. Aktorius Algirdas Dainavičius pats išvertė ir pastatė žinomo šiuolaikinio rusų dramaturgo Jevgenijaus Griškoveco pjesę „Planeta“.
Kartu su A. Dainavičiumi vaidina Vitalija Mockevičiūtė, spektaklio dailininkė - Marta Vosyliūtė, kompozitorius - Jonas Jurkūnas.
Jevgenijus Griškovecas (g. 1967) 1994 m. baigė Kemerovo (Rusija) universiteto filologijos fakultetą, 1990-aisiais įkūrė nepriklausomą teatrą „Ložė“, kuriame pastatė devynis spektaklius. 1998 metais išvyko gyventi į Kaliningradą, o tais pačiais metais Maskvos žiūrovams pristatė pirmąjį savo monospektaklį „Kaip aš suvalgiau...
|
Neįgaliųjų teatras pristato spektaklį „Pasiuntinys“
„Pasiuntinys“ - tai spektaklio skaitymas, sukurtas Klauso J. Joehle'io apysakos „Gyventi meile - pasiuntinys“ motyvais, kuriame „skaito“ ir neregiai.
Pirmojo Lietuvoje nepriklausomo, profesionalumo siekiančio neįgaliųjų teatro „Naujasis teatras“ pristatomo spektaklio idėja - viską galima pakeisti pasitelkus meilę. Vaikus auklėti sunku, nes jiems per trumpą laiką reikia suspėti daug ko išmokyti ir mus. „Meilės nebuvimas - vienintelis man žinomas trūkumas žemėje. Todėl atsipalaiduokite ir paklausykite...“ - tokie pagrindinio spektaklio herojaus Klauso (Aš) žodžiai, kuriais pradedamas spektaklis-meditacija....
|
|