Paskutinįkart, kai šio režisieriaus filmas buvo rodomas Berlinalėje, Tykweris siūlė susikaupti prie amžinų atsakomybės, kaltės atpirkimo problemų. Filmas „Rojus" buvo kurtas pagal Krzysztofo Kieúlowskio ir Krzysztofo Piesiewicziaus scenarijų. Naujasis filmas kur kas šiuolaikiškesnis. „International" prabyla apie didžiausius pasaulį apėmusios krizės kaltininkus - milžiniškus tarptautinius bankus, kurie, pasirodo, nevengia ir nusikaltimų. Vieno tokio banko nešvarius darbelius į dienos šviesą nori išvilkti du specialieji agentai, kuriuos suvaidino Naomi Watts ir Clive'as Owenas. Filmas buvo kurtas ne vienoje pasaulio šalyje, bet kai kurios scenos filmuotos netoli Berlyno - vienoje didžiausių ir seniausių pasaulyje Babelsbergo kino studijų. Pavyzdžiui, būtent čia, paviljone, nufilmuota susišaudymo Niujorko Guggenheimo muziejuje scena.

Jau atidarymo filmu Berlinalės rengėjai tarsi pabrėžia, kad festivalis ne tik pradeda didžiausių kino festivalių sezoną, bet ir lieka ištikimas savo siekiams rodyti aktualų, politinių ir socialinių realijų nevengiantį kiną. „International" (jį netrukus pamatys ir Lietuvos žiūrovai) - atidarymo filmas, o šįryt prasideda ir konkursinės peržiūros.

Didžiąją dalį beveik trisdešimties konkurso filmų sukūrė garsūs režisieriai, kuriuos galima pavadinti Berlinalės senbuviais. Savo naujausius filmus parodys pasaulinio kino meistrai Stephenas Frearsas, Bertrand'as Tavernier, Theo Angelopoulosas, Costa-Gavrasas, Chenas Kaige, Andrzejus Wajda. Kai kurie - Anette K. Olesen, Franšois Ozonas, Lukas Moodissonas, Sally Potter - pirmiausia pastebėti ir tarptautinio pripažinimo sulaukė būtent Berlyne. Kažkada Stepheno Daldry „Valandos" į festivalį atviliojo Nicole Kidman, vėliau už filmą apdovanotą „Oskaru". Gal festivalyje rodomas naujausias režisieriaus filmas „Skaitytojas" suteiks tokį šansą aktorei Kate Winslet?

Kas šiemet pelnys apdovanojimus, spręs žiuri, kuriai vadovauja britų aktorė Tilda Swinton. Pernai ji buvo festivalio viešnia ir pristatė ne tik konkursinį Erico Zonca filmą „Džulija", bet ir savo režisuotą juostą apie Dereką Jarmaną. Berlinalė visada nuosekliai supažindino su šiuo britų režisieriumi, kurio 1986 m. filme „Caravaggio" debiutavo Swinton.

Tarp žiuri narių - ir pernai Berlyno konkurse rodytos „Elegijos" režisierė Isabel Coixet, vienas svarbiausių Afrikos režisierių Gastonas Kaboré, populiarus švedų rašytojas bei teatro režisierius Henningas Mankellas (jo romanų pagrindu sukurtas ir pas mus rodytas televizijos serialas apie inspektorių Valanderį), išgarsėjęs operų pastatymais vokiečių režisierius, aktorius Christophas Schlingensiefas, amerikiečių režisierius Wayne'as Wangas, kurio 1995 m. Berlyne apdovanotas filmas „Dūmai" iki šiol tebėra kultinis, ir amerikietė Alice Waters - vadinamojo lėto maisto („Slow Food") aktyvistė, kulinarinių knygų autorė ir legendinio Berklio restorano „Chez Panisse" steigėja, kuri dažnai bendradarbiauja ir su kinematografininkais, pavyzdžiui, su Werneriu Herzogu.

Konkursiniai festivalio filmai siekia didelio tarptautinio atgarsio, jie skirti platesnei, bet išprususiai auditorijai. Atradimais ir eksperimentais dažniausiai stebina antra oficialioji, šiemet savo trisdešimtmetį paminėsianti Berlyno kino festivalio programa „Panorama" bei kadaise iš maišto prieš oficialiai pripažintą kiną gimęs „Forumas". Jubiliejų „Panorama" paminės specialia programa - bus parodyti dešimt pastarųjų metų filmų, pelniusių pagrindinį šios sekcijos apdovanojimą - Žiūrovų prizą. Šios programos filmų sąrašas akivaizdžiai įrodo, kad „Panoramos" žiūrovai yra politiškai angažuoti, neabejingi Artimųjų Rytų problemoms, prancūzų ir dokumentiniam kinui. Kita „Panoramos" tradicija - ne pirmus metus skiriamas prizas „Teddy" lyties klausimus nagrinėjantiems filmams. Pastaraisiais metais „Panorama" daug vietos skiria originaliems dokumentiniams filmams. Šiemet pagrindinė dokumentinių filmų tema - globalizacijos kritika, taip pat globalizacijos padariniai ir perspektyvos Kašmyre, Pakistane ir Kabule. Ne viename filme bus aštriai kritikuojama lietuvių politikų liberalų garbinama Miltono Friedmano ekonomikos mokykla, pasak Naomi Klein, „Čikagos berniukai". Pagrindinėje „Panoramos" programoje, kaip visada, daug filmų iš Azijos bei Lotynų Amerikos.

„Forumo" rengėjai taip pat visada daug dėmesio skyrė Azijos kinui. Šiemet šioje programoje irgi nepristigs aktualių temų: vienas garsiausių vokiečių dokumentininkų Harunas Farocki „By Compariso" filmavo Burkina Fase, Indijoje, Prancūzijoje, po pasaulį nuolat keliaujanti Ulrike Ottinger filmą „The Korean Wedding Chest" - Seule, Hansas-Christianss Schmidas - prie Lenkijos ir Vokietijos sienos, kur didžiulėje lenkų skalbykloje skalbiami Berlyno viešbučių skalbiniai („The Wondrous World of Laundry"). „Forumo" programoje bus parodyti 48 filmai ir 31 šalies. Deja, lietuviškų filmų bus galima pamatyti tik didžiojoje Berlyno kino mugėje, kur lietuviai kartu su estais ir latviais tradiciškai pristatinės savo naujausius kūrinius.

Tradicinėmis „Auksinėmis kameromis" už gyvenimo nuopelnus ir indėlį į kinematografą šiemet bus pagerbti prancūzų režisierius, Naujosios bangos legenda Claude'as Chabrolis, kurio filmus dažnai galima pamatyti festivalio programoje, taip pat vokiečių prodiuseris ir Vokietijos kino akademijos prezidentas Gunteris Rohrbachas. Garbės „Auksinis lokys" bus įteiktas kompozitoriui Maurice'ui Jarre'ui.

Vyresniosios kartos žiūrovai dar prisimena plačiaformačius filmus. Dabar kino teatruose jų neberodo - neliko net specialių tam skirtų įrenginių. Šiemet festivalio retrospektyva „Plačiau už gyvenimą" pristatys 70 mm juostoje (įprastas, iki šiol kino teatruose rodomų filmų formatas yra 35 mm) daugiausia 7-ajame dešimtmetyje kurtus filmus iš įvairių pasaulio šalių. Dažniausiai plačiaformatėje juostoje buvo kuriami spalvingi, daug statistų reikalaujantys istorinės tematikos filmai. Tikrai bus kur paganyti nuo politinių realijų ir televizinės stilistikos pavargusias akis.

Berlinalės retrospektyvoje bus prisiminti įvairūs filmai - ir Stanley Kubricko „2001-ųjų kosminė odisėja", ir Sergejaus Bondarčiuko „Karas ir taika", ir Roberto Wise'o „Muzikos garsai", ir Konrado Wolfo „Goja" (1969-1971), kur pagrindinį vaidmenį sukūrė Donatas Banionis.

Berlynas jau gyvena kasmet pasikartojantį šventiško šurmulio ir šventų kino ritualų metą. Festivalį gali pajusti kiekviename žingsnyje. Keturi tūkstančiai festivalyje akredituotų žiniasklaidos atstovų - tik dalis kino ištroškusių žmonių, šiemet iš visų pašalių vėl sugužėjusių į metropolį.

„7 meno dienos“ Nr.5 (834), 2009-02-06