Perskaičiau dar kartą ką parašiau. Na gal ir galima čia liūdesį įžvelgti. Čia aš apie tai, kas nekosapama žodžiais. Apie tai, kas sakoma vaizdu. Ir apie tai, kad rašyti tinklaraštyje yra daug geriau nei knygoje ar žurnale, ar kur kitur ant popieriaus, nes čia esi nevaržomas. Gali rašyti ką nori, kaip nori, taisyti tai ką parašei. Bet šie žodžiai liko už kadro. Smagu, bet visgi liūdna.