Talino kino festivalis yra vienintelis toks kino renginys Estijoje, galbūt todėl, visus metus laukę, neišlepinti taliniečiai užpildo naujus daugiasalius ir dar sovietine nostalgija dvelkiančius kino teatrus. Festivalyje šalia solidžių svarbiausius sezono filmus rodančių programų savo tikslinę auditoriją randa ir kiek siauresnės, specialios komedijų, filmų apie madą, žmogaus teisių, šiaurietiško kino ir šiemet specialiai Islandijos kinui skirtos filmų programos. „Juodosios naktys“ skirtos kino pramogautojams ir reikliems gurmanams. Renginio „Talinas – Europos kultūros sostinė“ proga festivalis rodė režisierių, dalyvavusių projekte „60 sekundžių vienatvės nuliniais metais“, naujausius filmus. Šį gruodį Taline įvyks unikalaus filmo koliažo premjera, kurį kūrė daugiau nei 30 garsių režisierių iš viso pasaulio, tarp kurių – Naomi Kawase, Aki Kaurismäki, Michaelis Glawoggeris, Amiras Naderi ir kiti. Vienintelė kopija iš karto po šios premjeros bus sunaikinta kaip protestas prieš kino komercializavimą, skatinantis kūrėjus išsaugoti minties laisvę.

1997 m. pradėtas rengti festivalis iš pradžių orientavosi į Šiaurės šalių kiną, bet dabar jo programa išaugo: tai plati tarptautinė ir konkursinė Eurazijos programos, taip pat kino mugė „Juodoji rinka“ („Black Market“). Po jos skraiste glaudžiasi keletas pusiau savarankiškų renginių – studentiškų, animacijos ir jaunimo filmų festivaliai. Dvi paskutines „Juodųjų naktų“ dienas šiemet čia vyko kasmetinis Baltijos šalių kooprodukcijos forumas, kuriame buvo pristatyti ir keturi projektai iš Lietuvos. Tarp jų – Kęstučio Drazdausko prodiusuojamas būsimas Mariaus Ivaškevičiaus pilno metražo filmas „Santa“. Festivalio uždarymo ceremonijoje už viso gyvenimo pasiekimus buvo įteikti apdovanojimai vienam svarbiausių islandų kino menininkų Fridrikui Thorui Fridrikssonui ir šiemetiniam Venecijos kino festivalio nugalėtojui Aleksandrui Sokurovui. Čia paaiškėjo ir pagrindinio bei Baltijos šalių konkursų nugalėtojai.

Eurazijos konkurse šiais metais pagrindinį prizą laimėjo Honkongo juosta „Paprastas gyvenimas“ („Tao Jie“, rež. Ann Hui) – jautri, jaudinanti ir be galo žmogiška drama, paremta tikra vieno gyvenimo istorija. Tai įkvepiantis pasakojimas apie Chung Chun-Tao, kuri 60 metų atsidavusiai tarnavo Leungų šeimai, stebėjo, kaip viena kitą keičia keturios šeimos kartos, o gyvenimo pabaigoje liko rūpintis paskutiniuoju Leungų palikuoniu Honkonge – kino režisieriumi Rodgeriu. Moteris nuo paauglystės gyveno savo šeimininkų džiaugsmais ir nelaimėmis, tačiau niekada nedrįso žvilgsnio nukreipti į save. Tam ji laiko tarsi priverstinai atrado tik užklupus senatvei, kai palaužta ligos persikraustė gyventi į senelių namus – vienintelę vietą, kur laikas juda lėčiau, kur kyla klausimai, kas yra senatvė, ko vertas žmogaus gyvenimas, koks išsvajotos laimės ir pilnatvės receptas. Venecijoje už geriausią moters vaidmenį įvertinta Deanie Yip ir Taline buvo paskelbta geriausia metų aktore. Universali ir kerinti filmo istorija kalba apie paprasto gyvenimo stebuklus, apie nevaldomą laiko tėkmę ir apie senatvę, kai sulaukiama atpildo pagal tai, kaip gyventa.

Specialaus paminėjimo sulaukė lenkų juosta „Rožė“ („Róża“). Išgarsėjęs filmu „Blogi namai“ (2009), režisierius Wojciechas Smarzowskis naujame savo filme ir vėl prabyla apie dramatiškus Lenkijos istorijos vingius. Šį kartą veiksmas vyksta Mozūruose tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Šio krašto XX a. pirmosios pusės istoriją galima apibūdinti vienu žodžiu „tarp“. Tarp vokiškos ir lenkiškos tapatybės, tarp Hitlerio ir Raudonosios armijos, tarp siaubingos istorinės patirties ir naujo gyvenimo pamatų . Per karą tapusi našle, Ruža su dukra bando išgyventi nuošaliame Mozūrijos kaime. Ji bejėgė prieš krašte siaučiančią prievartą. Vienintelė Ružos viltis yra Tadeušas – buvęs „Armija Krajowa“ karys ir Varšuvos sukilimo dalyvis, Mozūruose besislapstantis nuo naujos valdžios. Pamažu jis užima žuvusio moters vyro vietą. Tačiau Mozūrų orui dar dvelkiant paraku svajoti apie naują gyvenimą pavojinga. Smarzowskis negaili žiaurių moterų prievartavimo scenų, atskleidžia nutylėtą istoriją. Marcinas Dorocińskis ir Agata Kulesza nuostabiai suvaidino jaudinančią meilės istoriją.

Ypatingą vietą konkurse užėmė ir rumunų juosta „Adalberto svajonės“ („Visul lui Adalbert“). Už geriausią debiutą apdovanotas režisierius Gabrielis Achimas nėrė į sudėtingą šalies istorijos laikotarpį prieš pat žlungant Sovietų Sąjungai. Vaizduojami 1986-ieji, kai rumunų visuomenė išgyveno du svarbius įvykius – Černobylio avariją ir Rumunijos nacionalinės rinktinės pergalę Europos futbolo čempionate. Deja, pastarasis įvykis valdžios požiūriu nepritiko ideologijai, be to, artėjo 65-osios Rumunijos komunistų partijos metinės, kurių niekas negalėjo užgožti, ir pasirengimas kurioms rimtai išjudino visą valdininkiją. Juodojo humoro kupinas filmas pasakoja vieną tų paradoksalių istorijų „iš homo sovieticus gyvenimo“. Konfliktas tarp to, kas vieša, ir to, kas slapta, kitaip tariant, tipiška sovietmečio žmogaus drama yra pagrindinis Gabrielio Achimo filmo variklis. Visa tai įkūnija pagrindinis personažas Julijus. Kino mėgėjas yra didelio fabriko darbo saugos skyriaus vadovas. Jį įpareigoja sukurti propagandinį filmą apie tai, kaip Rumunijos fabrikuose gera ir saugu dirbti. Deja, to nėra, kaip nėra ir Nicolae Ceauşescu sukurto komunizmo rojaus. Todėl Julijus, kaip ir daugelis tylių rezistentų, bandęs viduje maištauti prieš socialistinio gyvenimo dresūrą, širdyje labiau džiaugiasi nacionalinės sporto komandos pergale.

Nostalgišką „Adalberto svajonės“ atmosferą kuria išskirtinis kūrinio formatas. Režisierius sakė nepaisęs prieštaringai nusiteikusių prodiuserių ir kovojęs už tai, kad rekonstruojant praėjusį laikotarpį būtų filmuojama VHS formatu. Nepertraukiama komiškų dialogų virtine ir dažnai kiek groteskišku vaizdų koliažu režisierius kritikuoja ne tik praeities režimą, bet ir dabar jį idealizuojančius žmones. Viename interviu režisierius prisiminė savo pagyvenusį kaimyną, nuolat besiskundžiantį sunkia dabartimi. Achimas sako, kad sovietinė epocha prisimenama su nostalgija ne todėl, kad nebuvo bedarbystės ir kiekvienam priklausė mėnesio atostogos prie jūros, bet paprasčiausiai todėl, kad anie laikai tiems žmonėms primena jaunystę.

Tarp dvylikos Baltijos filmų konkurso dalyvių šiemet buvo ir trys lietuviški filmai bei Latvijai atstovavęs Audriaus Stonio „Raminas“. Manto Kvedaravičiaus „Barzakh“ kartu su vienos garsiausių latvių režisierių Lailos Pakalņinos dokumentiniu filmu „33 Kalėdų senelio gyvūnai“ („33 zveri Ziemassvetku vecitim“) paskelbti geriausiais Baltijos šalių filmais.

Pakalniņos filmas – juodomis ir baltomis spalvomis piešiamas vienišos Livijos portretas. Tačiau vieniše ją sunku pavadinti, nes bute ji gyvena kartu su 7 šunim, 6 katėm, 2 triušiais, 1 varna, balandžiu, šinšila, jūrų kiaulyte, 10 degu ir penkiomis žuvimis. Operatoriaus Uldžio Jancio darbas svarbus kuriant ne tik nuostabios estetikos kadrus, bet ir žmogiškumu trykštančios moters portretą. Kvedaravičiaus „Barzakh“ geriausiu filmu išrinko ir festivalio FIPRESCI žiuri. Turbūt tik šio festivalio konkursas gali būti toks stebėtinai įvairus: čia varžėsi Kvedaravičiaus ar Pakalniņos filmai ir nefestivalinei auditorijai skirtas Donato Ulvydo „Tadas Blinda“. Šis filmas sulaukė daug dėmesio, įdomu, kuo jis patraukė estų publiką: panašia mūsų šalių istorija ar viliojančia nuotykių filmo forma?

Baltijos šalių konkurse už geriausią operatoriaus darbą buvo apdovanotas filmo „Idiotas“ („Idioot“, rež. Reiner Sarnet) operatorius Martas Tanielis. Estai filmą šiemet pristatė „Oskarui“. Sąlygiškame kūrinio scenovaizdyje – viduramžių rūsiai ir prabangos daiktai, teatrališkas apšvietimas ir pasiklydę skirtingose epochose personažų drabužiai. Kičinis turinys pilko mūro skliautuose savaime kuria dramaturgiją, tačiau tai ilgainiui atsibosta ir norisi suprasti, kodėl ir kaip yra aktualizuojamas Dostojevskio kūrinys. Puikiai suvaldyta talentingos operatoriaus rankos eklektika keistai dera su siužeto psichologiniu realizmu. Deja, formos įmantrybės nepadėjo filmui tapti gera ekranizacija, nors meniniai operatoriaus nuopelnai tikrai verti paminėti.

„7 meno dienos“ Nr.45 (967), 2011-12-16