Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Kas verčia suktis teisingumo krumpliaračius


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
Naujasis Pasaulis
Sveikinu LNK žinias, žengusias didelį žingsnį Lietuvos televizijos informacijos istorijoje!

Siužetas, kurį pamačiau gruodžio 8 d. vakaro (18.45) žinių laidoje, mane pritrenkė ir suteikė daug informacijos ne tik apie Lietuvos televizijas, bet ir apie žinių ištroškusius jos gyventojus. Juk tai jiems, t.y. mums, taip pasiaukojamai dirba televizijos minties gigantai. Gruodžio 8 d. jie net sugebėjo nusigauti į vietą, kur bus naikinamos iš tokios Astos Valentaitės kadaise pavogtos vertybės – garsių mados namų ženklais pažymėti drabužėliai ir rankinės. LNK operatorius ir redaktorė ne tik kruopščiai parodė kiekvieną šio istorinio įvykio sudedamąją dalį – nuo daiktų (kartu su teismo vykdytojais) atvykimo į veiksmo vietą, bet ir dar žodžiais jį pakomentavo. Siužetas truko net kelias minutes. Visi šalies gyventojai galėjo pamatyti, kaip minėtų daiktų etiketės (stambiu planu) sutikrinamos su lydraščiu, kaip tie daiktai įdedami į ekskavatoriaus kaušą, naikinami ir įvairiai smulkinami, kaip jų skiautelės ir dulkės galiausiai atsiduria atliekų maišuose. Pasirodo, ir Lietuvoje gali triumfuoti teisingumas! Vagišė nubausta! Nors jei atvirai, tai viso šio siužeto esmė gana apgailėtina: teisingumo ir žiniasklaidos krumpliaračiai sukosi vykdydami neaiškios damos kaprizą. Kas ta Asta Valentaitė? Internete suradau, kad ji – buvusi modelis, buvusi žmona ir buvusi verslininkė. Niekaip nesuprantu, kodėl kažkokia „buvusi“ atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre. Galiu įtarti, kad LNK ketinimai buvo labiau ambivalentiški: jie norėjo ne tik kartu su aukštąją madą ir Juozą Statkevičių garbinančiais tėvynainiais palydėti paskutinėn kelionėn būtinus prabangaus ir „elitinio“ gyvenimo atributus, bet kartu ir sukurti teigiamų emocijų tiems, kurie tų atributų nusipirkti neįstengia – parodyti jiems, kuo pavirsta prabangos spindesys. Tiksliau, jie simboliškai sumalė ir į šiukšlių maišus subėrė ir dalį Astos Valentaitės (gyvenimo). Sekmadienį įsijungęs „Panoramą“ pagalvojau, kad ką nors supainiojau, nes LTV rodo „Duokim garo!“ – ekrane šoko tautišku žiponu vilkinti Prezidentė. Kaip supratau, tai buvo pagrindinė Lietuvos naujiena. Dar įdomesnių „žinių“ rytais paskelbia „Žinių radijas“ – naujienomis jas slebizuojantys skaitytojai vadina įvairių ministerijų spaudos pranešimus, ką tądien darys vienas ar kitas ministras. Manau, taip yra, nes esame Europos centras. Ir mums nė motais, kad svarbūs įvykiai vyksta kažkur Europos pakraščiuose – Vokietijoje, Italijoje ar Rusijoje.

 

Kas yra tikroji žurnalistika, primins keli šios savaitės filmai. LNK (18 d. 22.40) parodys 2008 m. Rono Howardo filmą „Frostas prieš Niksoną“. Kūrėjai atsigręžė į 1977-uosius, kai minias televizijos žiūrovų prie televizorių ekranų sukviesdavo žurnalisto Davido Frosto pokalbiai su po Votergeito bylos atsistatydinusiu JAV prezidentu Richardu Nixonu. Žiūrovai svarstė, ar Frostui pavyks priversti atsiprašyti žmogų, kuris buvo atsakingas už vieną didžiausių skandalų, sukrėtusių šalies viešąjį gyvenimą. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Frankas Langella ir Michaelas Sheenas.

 

1978 m. gruzinų režisierės Lanos Gogoberidzės filmo „Keletas interviu asmeniniais klausimais“ (LTV2, 21 d. 20.05) herojė Sofiko (Sofiko Čiaureli) – taip pat žurnalistė. Ji nuolat važinėja susitikti su moterimis, kurios rašė laiškus redakcijai prašydamos padėti. Reportažiškai nufilmuoti interviu sukuria autentiškų moterų portretų galeriją ir tiksliai perteikia laiką, net ir praėjus keliems dešimtmečiams po filmo sukūrimo. Bet kartu stebime ir pačios Sofiko dvejones, jos vaikystės prisiminimus (nors apie Stalino represijas kinas tuomet turėjo kalbėti užuominomis), šeimos gyvenimo problemas. Tai – feministinis filmas, nors toks kinas Sovietų Sąjungoje ir neegzistavo.

 

LNK kartu su programa atsiuntė dar vieną siurprizą – sekmadienį (18 d. 11.50) ši televizija anonsuoja „nuotykių filmą“, nepatikėsite, bet tai 135 minutes trunkantis mįslingojo kino filosofo Terrence’o Malicko „Naujasis pasaulis“ (2005). Filmą apie pirmuosius Amerikos užkariautojus puritonus Malickas sugalvojo dar 8-ajame dešimtmetyje, bet sumanymą įgyvendino tik po dvidešimties metų. Istorija, kurią pasakoja režisierius, jau ne kartą girdėta – ji nukelia į XVII a. pradžią ir pasakoja apie anglo avantiūristo Johno Smitho ir indėnų „princesės“ Pokahontos meilę. Iš tikrųjų tai filmas apie Senojo ir Naujojo pasaulių susitikimą. Tas susitikimas yra filmo centras, nes abu pasauliai nepasirengę atrasti vienas kito. Juo labiau suprasti.

 

Kaip ir dauguma režisieriaus filmų (beje, šiemet Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanotą jo „Gyvenimo medį“ dar rodo kino teatrai), „Naujasis pasaulis“ buvo vertintas prieštaringai. Neįsivaizduoju, kaip jis atrodys mažame ekrane ir dar laukiant sekmadienio pietų, bet dideliame ekrane filmas tiesiog užburia neįprasta laisve ir „išretintu“ laiku, kai kamera fiksuoja menkiausią žolės krustelėjimą ar saulės spindulio trajektoriją. Keistas filmas ir nelabai didaktiškas. Pagrindiniuose vaidmenyse pamatysite Coliną Farrellą, Q’orianką Kilcher, Christianą Bale’ą, Christopherį Plummerį.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis


„7 meno dienos“ Nr.45 (967), 2011-12-16

Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti