Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Petros labirintai


Audronės Petrašiūnaitės paroda „Lietuvos aido“ galerijoje


Monika Krikštopaitytė

Share |
Audronė Petrašiūnaitė. „Gaidžiamotė“. 1993 m. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka
Savo dienotvarkėje jau kelinta savaitė sutrumpintai įsirašau – „Petra“, nes manau, jog svarbu rašyti apie vertingus, savo ar kitų noru, paribiuose atsidūrusius menininkus.

Smagu buvo pastebėjus, kad Petrašiūnaitė kūrinius taip ir pasirašo – Petra. Anksčiau į tai nebuvau atkreipusi dėmesio. Ar tapyba apskritai ir pati autorė konkrečiai tebėra paribyje – rimtos diskusijos klausimas. Tačiau vien todėl, kad yra iš ko tokiam pokalbiui regztis, tarsi aišku, jog egzistuoja šios menininkės kūrybos nuvertinimo fonas. Man asmeniškai apie Petrą visuomet įdomu kalbėti, nes jos darbai veikia kaip privatus pokalbis, o tai aktualu visą laiką.

 

Ilgiau nei paprastai veikianti (matyt dėl laiką sulėtinančios vasaros) tapybos ir pastelių paroda „Šviesos karalystė“ nepristato menininkės naujų darbų, kurių tikėjausi. Rodomi ankstesnieji, sukurti nuo 1986 iki 2006 m., todėl vaizdas gana chaotiškas ir nesunku daryti prielaidą, kad ekspozicijos tikslas yra labiau parduoti, nei papasakoti istoriją. Po trumpo nusivylimo bandžiau atrasti ką nors pozityvaus, užčiuopti šių labai skirtingų darbų bendrą vardiklį. Teko prisėsti ir įsižiūrėti. Kūriniai man už tai dosniai atsilygino.

 

Netrukus tapo akivaizdu, kad Petrašiūnaitės tapyba turi labirinto savybių. Labai aiškiai drobėje atsiskiria tapybinis paviršius ir (sakykim – optinė) gelmė. Margas, estetiškas, šiek tiek klampus paviršius (kuris verčia prisiminti Vlado Eidukevičiaus ar Antano Martinaičio drobes) yra tik vikri apgaulė, kad tuo viskas ir baigiasi. Po kelių minučių paveikslas atsiveria kaip sudėtinga trimatė erdvė. Tai tarsi tamsaus kambario veidrodis ar tunelis, o gal net duobė – kitaip tariant, įėjimas į kitą pasaulį, kuris ne siūlo užeiti, o pasiglemžia kaip Alisą triušio ola ar įelektrintas galingų jėgų mediumas iš mistinio filmo. Iškart įspėju, reprodukcijose to nesimato.

 

Labirinto klaidumui kurti naudojamos ir dailės istorijos citatos. Štai akvarelėje grindis plauna Antano Samuolio „Geltona moteris“, indai įgyja kubistines formas, ant stalo vazoje linksta vangogiška saulėgrąža. Bet tai tik aidai, įsipynę į gyvenimą ar su juo sutapę. Iš tiesų čia viskas yra absoliučiai privatu. O tai visai nereiškia, kad tapyta iš natūros ir juo labiau kad tai autobiografiška. Petra turi unikalų sugebėjimą vesti žiūrovą į minčių ir patirčių interjerus. Taip moka daryti rašytojai – priversti tave regėti, koks pasaulis su(si)kuriamas viduje. Autobiografiniai faktai ir aplinkybės tėra tik molis, kaip sakė Valdas Papievis, visai dar ne indas. Petrašiūnaitės darbuose daugybė vaizdo ir minties sluoksnių atrodo anaiptol ne siurrealistiškai, o jaukiai, įprastai, jautiesi lyg klaidžiotum po savo mintis.

 

Pastelės veikia kiek kitaip, nei menininkės tapyba, tačiau ir čia yra bent trys jų patyrimo būdai. Galima sekti spalvų ir linijų ritmą, galima judėti tarp giluminio ir paviršinio vaizdo sluoksnių, ieškoti užkoduotų daiktų atvaizdų, o juos pažinus, bandyti susivokti, kur patekai. Galiausiai visuomet galima mėgautis spalvų derme, Petra su jomis bičiuliaujasi nuo pat pradžių.

 

Paroda veikia iki liepos 20 d.

„Lietuvos aido“ galerija (Žemaitijos g. 11, Vilnius)

Dirba antradienį–penktadienį 12–18 val., šeštadienį 12–16 val.


„7 meno dienos“ Nr.28 (950), 2011-07-15

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

kiskis p, 2011-07-23 11:26

o, jau triskart tas pats. jus tobulejate net ne valadom, o minutem.

kiskis p, 2011-07-23 11:25

gal galite pagaliau susitvarkyt savo puslapi, kad nedubliuotu komentaru? labai durnai atrodo. paskui dar pasiklokite lova ir issisluokite kampus. ir pasikvieskit ne toki isvepusi jaunaji dizaineri kompiuterista.

kiskis p, 2011-07-23 11:23

tai ne autores nuvertinimo fonas - nes autore, manrods, yra issipildes zmogus - o menotyrininku snobizmas rasyti apie tuos, kurie ant bangos. dabar tai šūdukininkai. bet ju laikas, ko gero, bus trumpesnis, negu ankstesnis ekspresionistu. nes šūdukininkų abecele jau labai gerai ismokta, issemta ir islinksniuota.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti