7 meno dienos > Nr. 22 (944), 2011 birželio 03 d.

TEATRAS

Austėja Adomavičiūtė

Versija spausdinimui
Skaityti komentarus (3)

Scena iš spektaklio „Amfitrionas“, E. Žičkytės nuotr.

Režisierius Artūras Areima per kelerius pastaruosius metus jau spėjo padirbėti „Menų spaustuvėje“, Oskaro Koršunovo teatre, Kauno dramos teatre. Savo pastatymams, kurie grindžiami stipria literatūra ir aktoriniais darbais, režisierius iki šiol rinkosi klasiką, linko į tragedijos žanrą. Tad spektaklis pagal Peterio Hackso komediją „Amfitrionas“ tokiame jo kūrybiniame kontekste buvo gana netikėtas posūkis. Po „Kelio“ ir „Freken Julijos“ tai jau trečias režisieriaus darbas Vilniaus mažajame teatre.

Vokiečių dramaturgo Hackso pjesė – viena XX amžiuje išpopuliarėjusių modernių antikos dramų ir mitų rekonstrukcijų. Rašytojas interpretuoja istoriją apie Jupiterio kelionę į žemę, kur dievas suvilioja būsimą Heraklio motiną Alkmenę, apsimesdamas jos vyru Amfitrionu. Dramaturgas dėmesį sutelkia į vyro ir moters santykių svarbą santuokoje, kurią Amfitrionas suvokia tik patyręs žmonos „neištikimybę“. Pjesėje pateikiama ryški priešprieša tarp dviejų...

Plačiau >>

Istorinė atmintis scenoje: gyva ar ne?

Konstantinas Borkovskis

Versija spausdinimui
Skaityti komentarus (13)

Teatrologų konferencija VDU: doc. dr. Rasa Vasinauskaitė, Asta Valiukaitė,
dr. Ramunė Balevičiūtė ir prof. dr. Jurgita Staniškytė

Gegužės 20 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto galerijoje „101“ vyko VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros surengta konferencija „Pasikartojimai: atmintis ir tapatybė postsovietiniame Lietuvos teatre“.

Konferencijoje minėta tema paruoštų pranešimų esmę trumpai dėstė Kauno VDU, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto, Klaipėdos universiteto teoretikai ir pedagogai. Konferencijos organizatoriai (dr. Martynas Petrikas ir prof. dr. Jurgita Staniškytė) maloniai šių žodžių autoriui suteikė galimybę stebėti konferenciją, tad būtų tiesiog neetiška bandyti perdėm kritiškai atspindėti ir vertinti tikrai labai turiningą...

Plačiau >>

Profesionalios aktorystės pradžia – be studentiškų etiudų

7 MD	Versija spausdinimui Skaityti komentarus (2)

„Markizė de Sad“ D. Matvejevo nuotr.

Į „grupę 36“ susibūrę režisieriaus Jono Vaitkaus mokiniai žengia profesionalios scenos link. Birželio pradžioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) dramos aktorių kursas plačiajai publikai pristatys penkis baigiamuosius darbus.

Lietuvių kalba vaidinantys studentai šįkart pasirinko Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) sceną. Jauniesiems aktoriams teko nelengvos užduotys – diplominiams spektakliams pasirinktos Yukio Mishimos, Alfredo Jarry, Harijiso Gulbiso bei Maksimo Gorkio pjesės. Prieš kelis dešimtmečius kai kuriuos iš šių kūrinių įvairiose šalies scenose statęs J. Vaitkus teigia, jog šios pjesės svarbios temų, žanro ir stiprių charakterių prasme. „Nenoriu, kad mano studentai baigtų...

Plačiau >>

„Nedėkingosioms” plojo Paryžius

7 MD	Versija spausdinimui Skaityti komentarus (1)

„Nedėkingųjų šokis“. D. Matvejevo nuotr.

Gegužės 28 d. Claudio Monteverdi madrigalinių operų „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ ir Nedėkingųjų šokis“ turas Prancūzijoje pasibaigė Renesanso kultūra besididžiuojančiame Bar le Duc miesto dramos teatre. Šios madrigalinės operos įvairiose Paryžiaus teatrų scenose buvo rodomos net 16 kartų, dalyvavo trijuose teatrų festivaliuose – „Passages“ (Metze operos teatre), „Theatre en May“ Dižone bei Bar le Duc teatro festivalyje.

„Magija, kylanti iš subtilaus šviesos ir tamsos žaismo. Lėlių kūnai ir dainininkai išnyra šviesoje, po to paskęsta visiškoje tamsoje. Žiūrovai nuo pirmųjų operos akimirkų užvaldomi ir toliau vedami delikataus orkestro ir Monteverdi muzikos… Pripažinkime neabejotiną garso kokybę, net ir pačius skeptiškiausius žiūrovus vedančią barokinės muzikos sapno link (Juliette Soulat, 26 05 2011).“ „Savo rafinuotumu ir novatoriška išraiška šios dvi...

Plačiau >>

Susiję numerio straipsniai