„Teiresijo krūtys“. K. Žičkytės nuotr.
Vilniaus teatras „Lėlė“ paskutinį pavasario mėnesį pasitinka ruošdamasis ypatingiems įvykiams: gegužę bus ne tik tradiciškai bandoma spektakliais užkariauti legendinę Trakų pilį, bet ir prieš pat Motinos dienos šventinį sekmadienį paminėti profesionalaus lėlių teatro Lietuvoje užgimimą.
O mėnesio gale, teatro Didžiojoje salėje
skambant G. Varno „diriguotai“ chaotiškai modernistų simfonijai pagal G. Apollinaire’o natas, J. Skuratovos
„Muzikinė dėžutė“ klausysis kinų čiulbėjimo 21-ajame pasauliniame UNIMA kongrese
ir tarptautiniame lėlių teatro festivalyje Kinijos Liaudies Respublikoje. Lietuvos
lėlininkų gimtadienis Gegužės 6-oji – profesionalaus
lietuviško lėlių teatro gimtadienis. Tą dieną 1936 m. Kauno „Metropoliten“ kino
teatre pirmą kartą buvo suvaidintas dailininko Stasio Ušinsko spektaklis Antano
Gustaičio „Silvestras Dūdelė“. Vilniaus teatras „Lėlė“ kasmet švenčia šią datą,
kviesdamas visus kartu prisiminti ištakas. Šiemet „Lėlė“ gimtadienį
minės gegužės 5 dieną. Tądien bus parodyti du spektakliai suaugusiems: 18.30 – „Jūratė
ir Kastautas“ (rež. V. Mazūras, „Lėlė“), pelnęs kontraversiško ir karnavališko
reginio epitetus, o 16 val. – „Šalia“ (Klaipėdos lėlių teatras). Kaip teigia
„Lėlės“ meno vadovas Vilmantas Juškėnas, klaipėdiškių spektaklis „žiūrovams
siūlo rafinuotų plastinių sprendimų reginį, grįstą absurdo teatro poetikos ir
grotesko žanro principais. Tai – fantastinių vaizdų ir žaismingos vaidybos kupinas
valandos trukmės kūrinys, ironiškai, kiek parodijuojančiai atskleidžiantis vyrų
ir moterų santykių problemas.“ Taip pat šventės
programoje – 14 val. Klaipėdos lėlininkų atvežamos parodos, skirtos Klaipėdos
lėlių teatro 20-mečio jubiliejui, atidarymas, o po to – diskusija apie suaugusiems skirto lėlių teatro problemas. Dalyvaus
žymus teatro kritikas Konstantinas Borkovskis, kurio, kaip pats teigia,
dalyvavimas renginyje savaime yra atskiras žanras. Apie lėlių teatrą
suaugusiems taip pat diskutuos lėlininkas Vitalijus Mazūras, dailininkė Julija
Skuratova, režisierė ir Klaipėdos lėlių teatro meno vadovė Gintarė
Radvilavičiūtė ir kiti lėlių teatro kūrėjai. Diskusiją ves Vilniaus teatro „Lėlė“ meno vadovas Vilmantas
Juškėnas. Kasmetinis
bandymas užkariauti Trakų pilį Jau keturioliktą
pavasarį „Lėlės“ kūrybinė komanda, apsiginklavusi lėlėmis ir dekoracijomis, traukia
į Trakus ir kartu su Trakų istorijos muziejumi rengia visos Lietuvos vaikų
pamėgtas kultūrines-edukacines ekskursijas į legendinę pilį, kur galima ne tik pabūti
senovės lietuvių išmindžiotuose koridoriuose, bet ir patirti spektaklį
neįprastoje aplinkoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pilies Didžiojoje
menėje. Šiemet Vilniaus
lėlininkai krauna spektaklių „Coliukė“ (rež. R. Driežis) ir „Pasaka apie
vėžliuką“ (rež. A. Mikutis) lagaminus. Spektaklis „Coliukė“ – tai subtili ir
melancholiška istorija, savo estetika įdomi suaugusiems, o siužetu – vaikams. O
„Pasaka apie vėžliuką“ – tai
spektaklis, kuriame žiūrovus jau daugiau kaip 15 metų džiugina išradinga
scenografija, netikėtu humoru nuspalvinta personažų traktuotė ir aktorių
improvizacijos. Spektakliai Trakų pilyje vyks gegužės 17, 18, 21–23 ir 28–31 dienomis 11 ir
13 valandomis. „Lėlės“ teatras Vilniaus miesto ir apylinkių mokykloms bei
darželiams gali pasiūlyti savo transportą mokinius ir auklėtinius nuvežti į
Trakus ir atgal. Smulkesnės informacijos galima teirautis Vilniaus teatro
„Lėlė“ administracijos el. paštu [email protected].
Įvairiatautis
modernistų dvelksmas ir kiniški hieroglifai Gegužės pabaigoje, 24
ir 27 d., Didžiąją teatro salę vėl užkariaus skardžiabalsis modernistų choras, suderintas
režisieriaus Gintaro Varno. Spektaklis „Teiresijo krūtys“ leidžia ne tik
pasinerti į meno kūrinių ir kūrėjų kuriamą atskirą sapną-paveikslą, bet ir
atpažinti bei pasijuokti iš šiandienos realijų bei absurdo. „Pamenu, koks kilo, o
gal tik buvo siekiama sukelti, ažiotažas po Lietuvos nacionalinio dramos
spektaklio „Visuomenės priešas“ (režisierius – Jonas Vaitkus), kuris, kaip buvo
teigiama, po minėto spektaklio premjeros tiesiog sukrėtė įvairius valdžios
atstovus, kaip jie stebėjosi, buvo išmušti iš vėžių ir taip toliau. Netgi kai
kurie politikos apžvalgininkai nepasibodėjo aptarti spektaklį kaip atskiro
dėmesio vertą politinį įvykį... Verčiau jau jie visi būtų nuėję į „Teiresijo
krūtų“ spektaklį ir tada išsakę savo nuomonę: buvo tai paveiki satyra, ar ne...
Tiesa, šią bėdą nesunku ištaisyti, bet pasiduoti intelektualinėms provokacijoms
turbūt pernelyg didi rizika, tiesa?“ – retoriškai klausia spektaklio recenzentė
Agnė Patackaitė. Tuo metu, kol
spektaklyje „Teiresijo krūtys“ veikiantis kioskelis „Utopia“ retoriškai
svarstys, kiek laiko dar šypsosis ministras pirmininkas, spektaklio „Muzikinė
dėžutė“ komanda ruošis savo melodijos pristatymui 21-ajame pasauliniame UNIMA kongrese
ir tarptautiniame lėlių teatro festivalyje Čengdu mieste, Kinijos Liaudies Respublikoje.
Dideliame renginyje, kuriame dalyvaus per 100 trupių iš 60 pasaulio šalių, bus
parodyta per 180 skirtingų pasirodymų, aprėpiančių gatvės teatro, šešėlių
teatro, marionečių teatro, plastinio meno ir tarpdisciplininio meno rūšis, vyks
ir parodos, forumai, paskaitos, spektaklių pristatymai, apdovanojimai. O vos
grįžusią „Muzikinės dėžutės“ komandą geografinių laimėjimų paieškose pakeis „Lėlėj“
kuriamo naujo spektaklio „Meteo“ (rež. Anna Ivanova-Brašinskaja) kolektyvas,
kūrybinį procesą pakviestas parodyti kolegoms lėlininkams į Balstogėje,
Lenkijoje, organizuojamą tarptautinį lėlių teatro mokyklų festivalį. Vilniaus teatro „Lėlė“ inf.
„7 meno dienos“ Nr.18 (986), 2012-05-04
|