Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
TEATRAS

Prarastas rojus pagal Hermanį


„Naujosios dramos akcija ’12“


7 MD

Share |
Aktorius Gundaras Āboliņis spektaklyje „Sonia“
Šiųmetę „Naujosios dramos akciją“ gegužės 15 d. pradės spektaklis „Sonia“, kurį Naujajame Rygos teatre režisavo Alvis Hermanis. Vaidintas daugelyje pasaulio scenų, pelnęs aibę apdovanojimų, spektaklis „Sonia“ atvėrė naujas „atminties teatro“ teritorijas ir įėjo į daugelio Europos teatro kritikų būtiniausių pamatyti spektaklių sąrašą. Būtent po „Sonios“ Hermanis pateko į šiuolaikinio teatro elitą.

A. Hermanis yra vienas iš nedaugelio jaunosios kartos režisierių, besidominčių kolektyvinės atminties fenomenu ir atradęs jame unikalų dabarties kamertoną. Į nebūtį nugrimzdusi epocha jį domina ne kaip istorinės, o emocinės atminties faktas. Praeitis A. Hermanio teatre materializuojama panašiai kaip M. Prousto romane „Prarasto laiko beieškant“, – per kvapą ir pojūtį. Atkurdamas nebeegzistuojančią tikrovę, režisierius ją dekonstruoja ir atitolina nuo realybės. Stilizuoti natūralistiniai A. Hermanio spektaklių interjerai išties yra nerealūs. Tai – atminties fikcijos. Kaip ir jų gyventojai, panašūs į pasenusias lėles. Jų egzistavimas hiperrealistinėse išnykusios epochos dekoracijose tampa žmogaus laikinumo metafora. Bene geriausias to pavyzdys – spektaklis „Sonia“.

 

Spektaklio epigrafu pasirinktas rašytojos Tatjanos Tolstajos apsakymo sakinys: „Buvo žmogus, ir nėra. Tik vardas liko – Sonia.“ Ankštame vieno kambario bute Leningrade prieš karą gyveno vieniša neišvaizdi moteriškė Sonia. Kažkas nusprendė papokštauti ir parašė jai meilės laišką nuo nepažįstamo vyro. Sonia patikėjo ir atsakė. Pokštas užsitęsė iki karo. Blokados apimtame mieste Sonia išėjo gelbėti iš bado mirštančio mylimojo. Taip ir nesupratusi apgavystės Sonia žuvo, atidavusi paskutines savo maisto atsargas...

 

Iki mažiausių detalių atkurtame mažo prieškario buto interjere (dailininkė Kristīne Jurjāne) veikia du personažai – pasakotojas ir Sonia. Iš pradžių abu juos vaidinantys aktoriai pasirodo kaip plėšikai Sonios kambarėlyje, kur jau niekas nebegyvena. Vienas persirengia moteriškais drabužiais ir mūsų akyse virsta Sonia, o kitas pradeda pasakojimą apie ją. Anot pasakotojo, Sonia „buvo visiška kvailė“, todėl ją išnaudojo ir apgaudinėjo visi, kas netingėjo. Nejučia kvailės Sonios istorija tampa pasakojimu apie prarastų jausmų pasaulį, iš kurio liko tik daiktai, tapę atsitiktinių plėšikų grobiu.

 

Sonią įkūnijo vienas pagrindinių A. Hermanio aktorių Gundaras Āboliņis. Pasak A. Hermanio, – „Rašytojos Tatjanos Tolstajos sukurtas personažas yra labai kontrastingas: bjauri išvaizda ir labai jautrus vidinis pasaulis. Aš patikėjau vyrui aktoriui įkūnyti šį prieštaravimą. Nesiekiau jo paversti moterimi. Tai labiau pastanga suprasti moterį. Mes nevaidiname moters, bet stengiamės sukurti moters įvaizdį, charakterį ir papasakoti apie jos sielą. Nemanau, kad siela turi lytį.“ Aktorius su režisieriaus pagalba scenoje atlieka įstabų persikūnijimo aktą, – apkūnus šiuolaikinis plėšikas mūsų akyse virsta jautria vieniša moterimi. Sonios personažas yra absoliučiai įtikinamas ir kartu nerealus. Bereikšmiai jos kasdienybės epizodai ir naivūs išgyvenimai yra ritualizuojami kaip prarasto rojaus metaforos.

 

Beveik tuo pat metu, kai pastatė „Sonią“, A. Hermanis interviu „Peterburgskij teatralnyj žurnal“ sakė: „Prieš daugelį metų pakviečiau Eimuntą Nekrošių statyti pas mus spektaklį. Jis pasirinko lietuvių rašytojo Granausko knygą. Nebuvau jos skaitęs, o kai paklausiau, kodėl taip pasirinko, Eimuntas pasakė, kad ten yra viskas, be ko teatras negali apsieiti: Tėvynės meilė, gyvenimo meilė, žmogaus meilė. Tuomet man pasirodė, kad šito nepakanka: pernelyg nuobodu. Dabar suprantu, kad būtent apie tai reikia statyti spektaklius.“

 

NDA inf.


„7 meno dienos“ Nr.18 (986), 2012-05-04

Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti