Konkursinius filmus, kaip ir pernai, vertins tarptautinis žiuri. Šiemet jam vadovaus lenkų režisierė Dorota Kędzierzawska. Tarp žiuri narių – garsus airių aktorius Stephenas Rea, Skandinavijoje dirbantis montuotojas ir režisierius Michałas Leszczyłowskis (jis montavo Andrejaus Tarkovskio „Aukojimą“), operatorius Adamas Sikora. Keli festivalio laureatai žinomi jau dabar – „Platinos liūtai“ už kūrybos nuopelnus bus įteikti operatoriams Jerzy Wójcikui ir Witoldui Sobocińskiui.

„Auksinių liūtų“ laureatai paaiškės kitą šeštadienį. Jie bus renkami iš trylikos konkursinių filmų. Tarp jų – lietuviškuose festivaliuose jau rodyti Agnieszkos Holland „Tamsoje“ (kalbama, kad šis filmas vienas pagrindinių kandidatų į „Auksinius liūtus“) ir Małgorzatos Szumowskos „Jos“. Į „Auksinius liūtus“ pretenduoja skirtingi filmai, bet akivaizdu, kad dauguma jų rodo šių dienų Lenkiją ir jos problemas. Anca Damian bendros su lenkų ir rumunų gamybos animaciniame filme „Krulikas. Kelias į kitą pusę“ („Crulic – Droga na drugą stronę“) atkūrė neseniai Lenkiją sukrėtusią istoriją apie rumuną Claudiu Crulicą, kuris mirė Krokuvos kalėjime. Jis protestavo prieš neteisėtą suėmimą ir mirė po keturis mėnesius trukusio bado streiko. Marios Sadowskos „Moterų dienos“ („Dzień kobiet“) herojė yra didelės parduotuvės kasininkė, Piotro Trzaskalskio „Mano dviračio“ („Mój rower“) – septyniasdešimtmetis, kurį staiga palieka žmona, Tomaszo Wasilewskio „Miegamojo“ („W sypialni“) Edita – keturiasdešimtmetė moteris, kuri internete užmezga pažintis su vyrais. Jai nuolat stinga pinigų. Užmigdžiusi savo „klientus“, moteris leidžia naktis jų butuose. Maciejaus Żako „Parduotuvės“ („Supermarket“) herojų pora – sutuoktiniai, Naujųjų išvakarėse stabtelėję prie parduotuvės. Vyras eina nusipirkti šampano ir dingsta. Przemysławo Wojcieszeko „Paslapties“ („Sekret“) herojus šokėjas, scenoje įkūnijantis drag queen, nori sužinoti savo senelio paslaptį, susijusią su Holokaustu.

Debiutuojančio didžiajame kine Filipo Marczewskio filme „Be gėdos“ („Bez wstydu“) pagrindinį vaidmenį sukūrė Mateuszas Kościukiewiczius („Viskas, ką myliu“). Jo herojus įsimyli savo seserį. Žinomo lenkų kino provokatoriaus Marko Koterskio komedija „Bobos kažkokios kitos“ („Baby są jakieś inne“) – tai politiškai nekorektiška Stepheno Kingo frazės „Be moterų negalima gyventi, bet ir su jomis gyventi negalima“ iliustracija.

Pernai Gdynėje apdovanoto Leszeko Dawido („Ki“) naujas filmas „Esi dievas“ („Jesteś bogiem“) pasakoja apie charizmatišką 9-ojo dešimtmečio hippopo grupės „Paktofonika“ lyderį. Prieš kelerius metus už filmą „Mažoji Maskva“ Gdynėje „Auksiniu liūtu“ apdovanotas Waldemaras Krzystekas šiemet konkurse pristatys filmą „80 milijonų“ („80 milionów“), kurios pagrindas – 1981-aisiais Silezijoje surengta „Solidarumo“ akcija, kai iš banko, prieš pat paskelbiant karinę padėtį ir saugumui užblokuojant sąskaitą, buvo paimti profsąjungai priklausantys 80 milijonų zlotų. Marcino Krzyształowicziaus filmas „Pasala“ („Obława“) nukels į Antrojo pasaulinio karo metus ir pasakos partizano, mirties bausmės vykdymo specialisto, istoriją.  

Šie filmai buvo atrinkti iš trisdešimt aštuonių konkursui pateiktų ir per praėjusius nuo pastarojo Gdynės festivalio metus sukurtų vaidybinių filmų. Dauguma jų premjeriniai.

Daug diskusijų sukėlęs Barbaros Białowąs filmas „Big Love“, Leszeko Wosiewicziaus „Mirties šokis. Varšuvos sukilimo scenos“ („Taniec śmierci. Sceny z Powstania Warszawskiego“) ir dar penki filmai atsidūrė „Lenkų kino panoramos“ programoje. Čia rodomi į konkursą nepatekę, bet, pasak organizatorių, dėmesio verti filmai. Šioje programoje dominuoja debiutantų darbai.

Festivalyje taip pat vyks studentų filmų konkursas, bus rodoma nepriklausomo lenkų kino programa, žiuri pirmininkės bei „Platininių liūtų“ laureatų filmų retrospektyvos, specialiosios peržiūros – viena jų pristatys šiemet Kanuose rodomą dokumentinį Laurent’o Bouzereau filmą „Romanas Polanskis“.

„Polonicos“ programoje rodomi filmai, kurių kūrėjai ar temos susiję su Lenkija, viena festivalio programų pristatys naująjį Rumunijos kiną. Daug dėmesio bus skirta ir lenkų kino klasikai – primirštiems garsių režisierių filmams. Lenkų kino istorijai skirtos dvi programos „Nežinomi kūriniai“ ir „Gryna klasika“.

Interviu dienraščiui „Gazeta wyborcza“ Gdynės festivalio meno vadovas Michałas Chacińskis pabrėžė, kad šiųmetė programa visai nepanaši į pernykštę: „Pernai kiekvienas filmas skyrėsi nuo kito ne tik tema, bet ir stiliumi. Šiemet amplitudė siauresnė. Pavyzdžiui, keli filmai prabyla apie lenkų ir žydų santykius. Tai įdomu, nes žiūrovų galvose tie filmai tarpusavyje diskutuos, o diskusijų išvados gali mus nustebinti. Tai taip pat metai, kai mažiau debiutų. Dauguma konkursui pateiktų filmų – viduriniosios kinematografininkų kartos, trečias arba ketvirtas kūrėjo filmas.“ Chacińskis pabrėžė, kad svarbiausias atrankos principas: „Žiūrėkime tik tai, ką verta pamatyti ir apie ką verta diskutuoti.“ Jį nustebino, jog konkursui siūlomų filmų „režisieriai nesugeba atsiplėšti nuo televizijos filmo konvencijų, kai viskas filme puikiai apšviesta, be perstojo groja būdinga muzika, problemos lengvai sprendžiamos, o kadro kampe stinga tik atitinkamos televizijos ženklo“.

Viena sėkmingiausių pernykščių festivalio naujovių – kino meistrų pamokos – tęsis ir šiemet. Laukia susitikimai su Juliuszu Machulskiu, Kazimierzu Kutzu, Michału Leszczyłowskiu.

„7 meno dienos“ Nr.18 (986), 2012-05-04