Konkursinius filmus, kaip ir pernai, vertins
tarptautinis žiuri. Šiemet jam vadovaus lenkų režisierė Dorota Kędzierzawska. Tarp žiuri narių – garsus airių aktorius
Stephenas Rea,
Skandinavijoje dirbantis montuotojas ir režisierius Michałas Leszczyłowskis
(jis montavo Andrejaus Tarkovskio „Aukojimą“), operatorius Adamas Sikora. Keli festivalio laureatai žinomi jau dabar – „Platinos
liūtai“ už kūrybos nuopelnus bus įteikti operatoriams Jerzy Wójcikui ir
Witoldui Sobocińskiui.
„Auksinių liūtų“ laureatai paaiškės kitą šeštadienį. Jie bus renkami iš
trylikos konkursinių filmų. Tarp jų – lietuviškuose festivaliuose jau rodyti Agnieszkos
Holland „Tamsoje“ (kalbama, kad šis filmas vienas pagrindinių kandidatų į
„Auksinius liūtus“) ir Małgorzatos Szumowskos „Jos“. Į „Auksinius liūtus“ pretenduoja skirtingi filmai, bet akivaizdu, kad dauguma jų rodo šių dienų
Lenkiją ir jos problemas. Anca Damian bendros su lenkų ir rumunų gamybos
animaciniame filme „Krulikas. Kelias į kitą pusę“ („Crulic – Droga na drugą
stronę“) atkūrė neseniai Lenkiją sukrėtusią istoriją apie rumuną Claudiu Crulicą, kuris mirė Krokuvos kalėjime. Jis
protestavo prieš neteisėtą suėmimą ir mirė po keturis mėnesius trukusio bado
streiko. Marios Sadowskos „Moterų dienos“ („Dzień kobiet“) herojė yra
didelės parduotuvės kasininkė, Piotro Trzaskalskio „Mano dviračio“ („Mój
rower“) – septyniasdešimtmetis, kurį staiga palieka žmona, Tomaszo Wasilewskio
„Miegamojo“ („W sypialni“) Edita – keturiasdešimtmetė
moteris, kuri internete užmezga pažintis su vyrais. Jai nuolat stinga pinigų.
Užmigdžiusi savo „klientus“, moteris leidžia naktis jų butuose. Maciejaus
Żako „Parduotuvės“ („Supermarket“) herojų pora – sutuoktiniai, Naujųjų
išvakarėse stabtelėję prie parduotuvės. Vyras eina nusipirkti šampano ir
dingsta. Przemysławo Wojcieszeko „Paslapties“ („Sekret“) herojus šokėjas,
scenoje įkūnijantis drag queen, nori
sužinoti savo senelio paslaptį, susijusią su Holokaustu.
Debiutuojančio didžiajame kine Filipo Marczewskio filme „Be gėdos“ („Bez
wstydu“) pagrindinį vaidmenį sukūrė Mateuszas
Kościukiewiczius („Viskas, ką myliu“). Jo herojus įsimyli savo seserį. Žinomo lenkų kino provokatoriaus Marko
Koterskio komedija „Bobos kažkokios kitos“ („Baby są jakieś inne“) – tai
politiškai nekorektiška Stepheno Kingo frazės „Be moterų negalima gyventi, bet
ir su jomis gyventi negalima“ iliustracija.
Pernai Gdynėje apdovanoto Leszeko Dawido („Ki“) naujas filmas „Esi dievas“
(„Jesteś bogiem“) pasakoja apie charizmatišką 9-ojo dešimtmečio hippopo grupės
„Paktofonika“ lyderį. Prieš kelerius metus už filmą „Mažoji Maskva“ Gdynėje „Auksiniu liūtu“ apdovanotas Waldemaras Krzystekas šiemet konkurse
pristatys filmą „80 milijonų“ („80 milionów“), kurios pagrindas – 1981-aisiais
Silezijoje surengta „Solidarumo“ akcija, kai iš banko, prieš pat paskelbiant
karinę padėtį ir saugumui užblokuojant sąskaitą, buvo paimti profsąjungai
priklausantys 80 milijonų zlotų. Marcino Krzyształowicziaus filmas „Pasala“
(„Obława“) nukels į Antrojo pasaulinio karo metus ir pasakos partizano, mirties
bausmės vykdymo specialisto, istoriją.
Šie filmai buvo atrinkti iš trisdešimt aštuonių konkursui pateiktų ir per
praėjusius nuo pastarojo Gdynės festivalio metus sukurtų vaidybinių filmų. Dauguma
jų premjeriniai.
Daug diskusijų sukėlęs Barbaros Białowąs filmas „Big Love“, Leszeko Wosiewicziaus „Mirties
šokis. Varšuvos sukilimo scenos“ („Taniec śmierci. Sceny z Powstania
Warszawskiego“) ir dar penki filmai atsidūrė „Lenkų kino panoramos“ programoje.
Čia rodomi į konkursą nepatekę, bet, pasak organizatorių, dėmesio verti filmai.
Šioje programoje dominuoja debiutantų darbai.
Festivalyje taip pat vyks studentų filmų
konkursas, bus rodoma nepriklausomo lenkų kino programa, žiuri pirmininkės bei
„Platininių liūtų“ laureatų filmų retrospektyvos, specialiosios peržiūros – viena
jų pristatys šiemet Kanuose rodomą dokumentinį Laurent’o Bouzereau filmą
„Romanas Polanskis“.
„Polonicos“ programoje rodomi filmai, kurių kūrėjai
ar temos susiję su Lenkija, viena festivalio programų pristatys naująjį
Rumunijos kiną. Daug dėmesio bus skirta ir lenkų kino klasikai – primirštiems
garsių režisierių filmams. Lenkų kino istorijai skirtos dvi programos „Nežinomi kūriniai“ ir
„Gryna klasika“.
Interviu dienraščiui „Gazeta wyborcza“ Gdynės
festivalio meno vadovas Michałas
Chacińskis pabrėžė, kad šiųmetė programa visai nepanaši į pernykštę: „Pernai
kiekvienas filmas skyrėsi nuo kito ne tik tema, bet ir stiliumi. Šiemet
amplitudė siauresnė. Pavyzdžiui, keli filmai prabyla apie lenkų ir žydų
santykius. Tai įdomu, nes žiūrovų galvose tie filmai tarpusavyje diskutuos, o diskusijų išvados gali mus nustebinti. Tai taip pat metai, kai mažiau debiutų.
Dauguma konkursui pateiktų filmų – viduriniosios kinematografininkų kartos,
trečias arba ketvirtas kūrėjo filmas.“ Chacińskis pabrėžė, kad svarbiausias
atrankos principas: „Žiūrėkime tik tai, ką verta pamatyti ir apie ką verta
diskutuoti.“ Jį nustebino, jog konkursui siūlomų filmų „režisieriai nesugeba
atsiplėšti nuo televizijos filmo konvencijų, kai viskas filme puikiai
apšviesta, be perstojo groja būdinga muzika, problemos lengvai sprendžiamos, o
kadro kampe stinga tik atitinkamos televizijos ženklo“.
Viena sėkmingiausių pernykščių festivalio naujovių – kino meistrų pamokos –
tęsis ir šiemet. Laukia susitikimai su Juliuszu Machulskiu, Kazimierzu Kutzu,
Michału Leszczyłowskiu.