Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Ar atgaivinsime tradiciją?


Amilcare’s Ponchielli opera „Lietuviai“ LNOBT


Beata Baublinskienė

Share |
Inesa Linaburgytė (Aldona) operoje „Lietuviai“. 2009 m. Nuotrauka iš LNOBT archyvo
Vasario 15-ąją Nacionaliniame operos ir baleto teatre nuskambėjo Amilcare’s Ponchielli opera „Lietuviai“ pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“. Koncertinį operos atlikimą teatras dedikavo Vasario 16-ajai – Valstybės dienai.

Operos teatrinis pastatymas (režisierius Jonas Jurašas) buvo sukurtas 2009-aisiais tuomet vienintelį kartą vykusiam Vilniaus operos festivaliui ir dukart parodytas Trakų pilies kieme, galbūt kaip tam tikra alternatyva šioje erdvėje ne vienus metus skambantiems Vytauto Klovos „Pilėnams“. Į LNOBT sceną „Lietuvių“ nesiimta perkelti, nes tai reikštų iš esmės naują pastatymą, o tam šiuo metu teatras nėra pasirengęs. Tad buvo pateikta gražaus itališkojo bel canto stiliaus operos koncertinė versija. Dainavo solistai Inesa Linaburgytė, Vaidas Vyšniauskas, Vytautas Juozapaitis, Liudas Norvaišas, Arūnas Malikėnas, LNOBT choras. Dirigavo Robertas Šervenikas.

 

Pati mintis teatre rodyti koncertinį operos atlikimą sulaukė ir skepticizmo, ir pritarimo. Anot skeptikų, opera nuo pat pradžių yra kuriama kaip teatro veikalas, tad atliekant tik jos muziką iki galo neatskleidžiama visuma. Palaikantieji idėją (arba jos neneigiantieji) mano, kad ir operos muzika pati savaime gali būti verta gėrėjimosi, net nesant spektaklio. Be to, tai galimybė publikai susipažinti su galbūt dar negirdėtu veikalu, o teatrui – galimybė ne tokiu įpareigojančiu būdu, kaip statant spektaklį, praplėsti savo repertuarą. LNOBT šia galimybe netrukus pasinaudos dar kartą – pirmosiomis kovo dienomis įvyks koncertinė Leonardo Bernsteino miuziklo „Kandidas“ premjera.

 

Tačiau grįžkime prie „Lietuvių“. Verta atkreipti daugiau dėmesio į atlikimo datą, kuri aiškiai susiejo šį įvykį su prieškario Valstybės teatro tradicija, kai vasario 16-ąją arba jos išvakarėse neretai vykdavo operų ir baletų premjeros, pradedant pačiu pirmuoju nacionalinės operos sezonu. Kaip žinome, pirmasis operos spektaklis Valstybės teatre Kaune parodytas 1920 m. gruodžio 31-ąją, o jau 1921-ųjų vasario 16-ąją įvyko Miko Petrausko „Birutės“ naujo pastatymo premjera. 1928 m. vasario 16-ąją rampos šviesas išvydo Jurgio Karnavičiaus baletas „Lietuviškoji rapsodija“, 1932 m. vasario 15 d. – Giuseppe’s Verdi „Rigoleto“ premjera. 1933 m. vasario 16-oji – J. Karnavičiaus operos „Gražina“ gimimo diena, 1936 m. vasario 15-ąją įvyko kitos J. Karnavičiaus operos „Radvila Perkūnas“ premjera. 1939 m. vasario 15-oji – M. Petrausko ir Jono Dambrausko operos „Eglė“ premjeros data. Paskutinįsyk operos premjera vasario 16-ąją įvyko dramatiškais 1940 metais, tąkart parodyta naujos redakcijos „Gražina“. Reiktų pridurti, kad Valstybės teatras ir aplink vasario 16-ąją (savaitę prieš ar po) buvo linkęs rikiuoti premjeras: pavyzdžiui, vasarį įvyko Georges’o Bizet „Karmen“ (1924), Charles’io Gounod „Romeo ir Džuljetos“ (1925), Modesto Musorgskio „Boriso Godunovo“ (1930) ir kitų veikalų premjeros.

 

Ar galima teigti, kad dabar, po 62 metų, vasario 15-ąją atlikus herojinę A. Ponchielli operą „Lietuviai“, tradicija vėl atgaivinta? Atsakymą pateiks tik kitų metų LNOBT repertuaras. Tačiau tradicijai sukurti reikia ne tik teatro valios, bet ir truputį kitokio plačiosios publikos požiūrio į valstybines šventes ir tai, kaip jas galima švęsti.

 

„Lietuvių“ koncertinį atlikimą turbūt reiktų vadinti vykusiu, nes, viena vertus, net tie, kurie matė spektaklį 2009 m. Trakuose, nustebo išgirdę daugelį tuomet gal ir neįsiminusių muzikos detalių, atradę sau dar vieną puikią bel canto operą. Beje, reiktų pagirti pastaruoju metu ne taip dažnai scenoje matomą Inesą Linaburgytę už raiškią dikciją (buvo dainuojama lietuviškai) bei vokalinę ištvermę atliekant virtuozišką Aldonos partiją. Solistai vyrai visi buvo labai įsijautę į tai, ką dainuoja, ir pakiliai perteikė kūrinio dramą. O bendras solistų, choro, orkestro kuriamas skambesys norom nenorom kėlė asociacijų su „La Scala“, kur ir įvyko operos premjera 1874 m., itališka didžiosios operos dvasia... Kita vertus, susirinkę klausytojai labai nuoširdžiai priėmė ir patį kūrinį, ir jo atlikimo progą. Tik įdomu, kad Valstybės dienos išvakarėse šiai šventei dedikuoto kūrinio pasiklausyti neatėjo, regis, nė vienas Seimo narys ar kuris iš mūsų valstybininkų. Tiesą sakant, politikų nesidomėjimas kultūriniu gyvenimu nekelia nuostabos, bet šiuo atveju jis tik parodė, kad „Lietuvių“ atlikimas buvo ne „fasadinės kultūros“ apraiška, o greičiau paliudijo teatro ir atėjusios publikos pilietinę brandą, kad ir kaip patetiškai tai skambėtų. (Nesiginčysiu, galbūt dalis atėjo tiesiog gražios muzikos pasiklausyti.)

 

Žinoma, galima proginius, įvairius jubiliejinius renginius vertinti skeptiškai, ypač jei dar menate tarybinių laikų privalomo džiugesio fontanus TV transliuojamuose šventiniuose koncertuose, „Gulbių ežero“ transliacijas kitomis oficialiomis progomis ir pan. Bet galima, sakyčiau, ir oriai, „vakarietiškai“ (arba „netarybiškai“) pažvelgti. Ir valstybinės šventės išvakarėse išsiruošti šventiniam vakarui į teatrą. Ir tai neturi nieko bendra nei su siaurai suvokiamu nacionalizmu, nei su negyvu kultūriniu „fasadu“.

 

Tad ar įsitvirtins nauja (sena) tradicija, yra retorinis klausimas. Bet būtų gražu.



„7 meno dienos“ Nr.8 (976), 2012-02-24

Versija spausdinimui

Komentarai

ST, 2012-03-01 23:03

Teatras šiuo metu pasirengęs VIENAI premjerai per sezoną. Jei tai taps tradicija - nesistebėsiu.

to Įdomu, 2012-02-27 13:45

Atskleiskite, prašom, detaliau, kodėl neturi nieko bendro?

Įdomu, 2012-02-24 16:14

Kodėl šis koncertinis spektaklis lyginamas su prieškario operinėmis premjeromis? juk jis nieko bendro neturi su jomis. Argi tai "orus" ir "vakarietiškas" žvilgsnis į valstybinę šventę? Čia labai teisingai recenzentė atskleidė (pati to nenorėdama), kad LNOBT pasirodė "galimybė ne tokiu įpareigojančiu būdu" pažvelgti į šios datos svarbą.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti