Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Pianizmas be taisyklių


Ivo Pogoreličiaus rečitalis Nacionalinėje filharmonijoje


Aldona Eleonora Radvilaitė

Share |
Ivo Pogorelich. Antonio D´Amato nuotr.
Į „fortepijono legenda“ tituluojamo kroatų pianisto Ivo Pogoreličiaus (g. 1958), vienos kontroversiškiausių asmenybių klasikinės muzikos pasaulyje, rečitalį Nacionalinės filharmonijos salėje spalio 24 d. susirinko solidi profesionalų ir muzikos mėgėjų publika ne tik iš Lietuvos miestų, bet net ir iš Estijos. Visi laukė įvyksiančio stebuklo. Visada žmones traukia ne vien profesines aukštumas pasiekusių menininkų pasirodymai, bet ir juos supančios skandalingos istorijos.

Ivo Pogoreličius gimė Belgrade, kur, būdamas septynerių, gavo pirmąsias fortepijono pamokas. Dvylikos jis pradėjo mokytis Maskvoje, Centrinėje muzikos mokykloje, tęsė studijas P. Čaikovskio konservatorijoje pianistės Alizos Kezeradzės, vėliau tapusios jo žmona, klasėje. 1978 m. I. Pogoreličius laimėjo „Casagrande“ konkursą Terni (Italija), 1980 m. – Monrealio tarptautinį muzikos konkursą. Tačiau pasaulyje jis pagarsėjo ne prizais, o skandalinga nesėkme, kai tais pačiais metais buvo pašalintas iš F. Chopino pianistų konkurso Varšuvoje neva už pernelyg arogantišką elgesį ir interpretaciją. Skandalą paaštrino iš vertinimo komisijos atsistatydinusi Argentinos pianistė Marta Argerich, pavadinusi šį pianistą „genijumi“. Po to prasidėjo ryški pasaulinė Ivo Pogoreličiaus karjera – jis buvo kviečiamas skambinti su žymiausias orkestrais bei dirigentais. Klasikinės muzikos įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“ išleido 15 jo kompaktinių plokštelių. Nuo 1988 m. I. Pogoreličius – UNESCO geros valios ambasadorius. Jis globoja siekiančius užsienyje studijuoti jaunuosius Kroatijos talentus, organizavo savo vardo pianistų konkursą ir festivalį, buvo nuo karo nukentėjusio Sarajevo mecenatas.

 

Vilniaus koncerte I. Pogoreličius skambino F. Chopino ir F. Liszto kūrinius: pirmoje dalyje – F. Chopino Sonatą b-moll, op. 35, Nr. 2 ir F. Liszto „Mefisto valsą“ Nr. 1, o antroje – F. Chopino Noktiurną c-moll, op. 48, Nr. 1 ir F. Liszto Sonatą h-moll. Pianistas grojo atmintinai, tačiau visą vakarą ant piupitro buvo natos, kurių lapus dėmesingai vartė asistentas. Išoriškai kiek panašus į S. Rachmaninovą, maksimaliai susikaupęs, be nereikalingų judesių, beveik sustingęs, I. Pogoreličius nuo pat pirmų F. Chopino Sonatos garsų pateikė klausytojams keisčiausias muzikinio mąstymo versijas – jokių pripažintų muzikos atlikimo taisyklių: taisyklingo frazavimo, visumos aprėpimo, muzikos garsų judėjimo vidinės įtampos, gilinimosi į muzikos prasmę, metro ir ritmo paisymo ir panašiai. Žinant, kad šis pianistas studijavo Maskvos konservatorijoje, kurioje diegiami pasaulyje pripažintos rusų pianizmo mokyklos pagrindai, buvo tikrai keista girdėti neromantišką muzikos traktavimą. Atlikėjas skendėjo savo vaizduotės pasaulyje, kuriame nebuvo vietos vientisai muzikos tėkmei. F. Chopino Sonata subyrėjo į mažiausias fortepijono garsų saleles, kurių vienos buvo labai tylios ir neįmanomai lėtos, kitos čiurleno greitėliau, su keistais akcentais, o buvo ir vyriškai, stipriu garsu traktuojamų tarsi kulminacijų. Gal įtikinamiau interpretuojta lėtoji, trečioji Sonatos dalis, Marche funebre: Lento. Ir čia neapsieita be originalių atradimų – pagrindinė laidotuvių eisenos tema skambėjo greitesniu žingsnio tempu, skaudžiai šviesi lyrinė tema – ypač lėtai, kai sunku suvokti melodijos tėkmės visumą, o ritenuto vietose – visai be ritmo pojūčio. Nors sunku buvo ištverti tą sąstingį, kartais kai kas suskambėdavo gražiai. Įprasčiausiai ir prasmingiausiai buvo atlikta ketvirtoji dalis – Finale. Presto – kokybiškai, paryškinant kai kurias atskiras natas.

 

F. Liszto „Mefisto valsas“, pagrįstas konkrečia programa, iliustratyvus kūrinys (pagal W. Lenau), taip pat buvo suskirstytas į mažutėlius, sausai, kimiai skambančius gabalėlius, nieko bendro neturinčius su kaimo smuklėje vykstančiomis linksmybėmis. Vidurinėje dalyje, kurioje turėtų atsispindėti gamtos vaizdai, atlikėjas taip ištirpdė bet kokius ryšius tarp garsų, kad tyliai, nepaprastai lėtai rankiojami pabiručių sąskambiai neišreiškė jokių vaizdų ar nuotaikų. Trečioji valso dalis, panašiai kaip ir pirmoji, buvo neaiški minties ar kokių nors jungčių tarp frazių požiūriu. Lakštingalos giesmė paryčiais buvo patežusi ir vos girdima.

 

Panašiai nuvylė dramatiškas, gilus F. Chopino Noktiurnas c-moll, kuriame neliko dramaturgijos, visumos, labai lėti tempai tik vargino. O gal kažkam tai pasirodė genialu?

 

F. Liszto Sonatos h-moll traktuotė šio rečitalio pabaigoje – kai pianistas, regis, gėrėjosi, kaip atsiranda lėti paskiri garsai, ir kai varginančiai ilgai reikėjo laukti, kada suskambės (be jokio ritmo pojūčio) dar kažkas, matyt, buvo genialių atlikimo paieškų viršūnė. Sunku buvo suprasti, kodėl jie vos juda žemame registre (įžanginė filosofinė tema). Kai akordai staiga imdavo skambėti labai garsiai, greitai, su vyriška jėga ir pro garsų tankmę negalėdavo prasibrauti melodinis piešinys, likdavo neaišku, kam to reikia ir kokia jungtis su prieš tai buvusia muzika.

 

Jeigu originalios fantazijos, ignoruojančios muzikos autoriaus tekstą, kuriame kiekvienam profesionalui suprantamai užfiksuotos metro ir ritmo, natų ilgio, formos ar kitos nuorodos, kam nors atrodo įdomios, vadinasi, panašiai kaip kitose šiuolaikinio meno srityse, kur sąmoningai perdirbamas turinys, turi teisę egzistuoti ir tokie pakeisti dariniai. Bet gal būtų geriau komponuoti savo originalias improvizacijas ir mėgautis jose subrandintomis keistenybėmis.


„7 meno dienos“ Nr.39 (961), 2011-11-04

Versija spausdinimui

Komentarai

azTJTSbXc, 2012-03-18 10:41

The question arnwess itself here When in deep meditation, what is your mind doing? It is best to cause the question to answer itself by, a condition called centering'. As you clear your mind, attempt to go inward as far as you can. During this exercise you will see' a small light at the end of the tunnel'. The further into this you go, you will find you are focusing on a point. It is this point of light that is the target, destination, and center. The object is to pass through to the other side. You will find you progress as you try to do this, and your other questions will be answered.Humanity Healing web site and over fifty years of study. Too many differing texts to list.

pqHEUxYmbDfJc, 2012-01-08 23:53

Going to put this atrclie to good use now.

Me, 2011-11-19 20:59

‎It's easy to recognize a genius: mediocre people will form coalition against him

Komentaras, 2011-11-06 23:53

Čia tai bent diskusijos...Pritariu Laimai, įvykis tikrai neeilinis tik, deja, ne kiekvienam tai suprasti...o straipsnio autorei reiktų pakelti atlyginimą, šitiek komentatorių čia niekad nebuvo - kyla 7md reitingai :)

Laima Slepkovaitė, 2011-11-06 23:14

Objektyvus žvilgsnis - nepaisant arogantiško nicko, komentaras gerokai pralenkė recenziją. Aš nemanyčiau, jog Pogoreličius 'darko' muziką šiaip sau, vardan to, kad išsiskirtų. Jis užtektinai ryški persona, kad būtų persisotinęs jau tos šlovės, ir 'traumai' po Chopino konkurso užgydyti turėjo užtektinai fantastiško pasisekimo. Nors visiškai negaliu pritarti, toks kritinis požiūris esti mano akyse kur kas įžvalgesnis negu recenzija, po kuria diskutuojame.

Dalida, Chopino muzika - nuostabi, kas paneigtų, bet gauti Pogorelich vietoje Chopin - vargu ar reiškia gauti mažiau... Dailiai Chopiną paskambinti gali daug kas, tikrai. Ir Pogorelich, manau, lengvai pateiktų etaloninę konvencionalią Chopino sonatos versiją ponių Radvilaitės bei Ramoškaitės džiaugsmui, jei tik įsigeistų. Jo tikslumas, garso valdymas, laiko jautimas - antgamtiškai nuostabūs. Jis neabejotinai gali techniškai išpildyti bet kokį savo sumanymą, tad klausimas dėl skambinimo kokybės nekyla, tekyla vienas - ar sumanymai savitiksliai, skirti akių dūmimui, ar meniškai pagrįsti.

Galima manyti ir taip, ir kitaip, bet aiškinti, kad pianistas nesuvaldo laiko ar garso, ar dar ko nors - negalima.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti