Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Siamiseno išraiškos galimybės


Nuo japonų tradicinės muzikos iki „Kepurinės“


Algirdas Klova

Share |
D.Jadevičienės nuotr.
Nesame lepinami tradicinės Rytų muzikos koncertais, todėl dėmesys japonų muzikanto Sho Asano grupės koncertui nebuvo netikėtas. Ypač daug susirinko jaunimo. Šį koncertą Japonijos ambasada Lietuvoje ir Japonijos fondas skyrė diplomatinių santykių tarp Japonijos ir Lietuvos 20-mečiui paminėti.

Sho Asano savo šalyje laikomas vienu geriausių tradicinio muzikos instrumento siamiseno (shamisen, japoniška tristygė liutnia) jaunosios kartos atlikėju. Jis yra laimėjęs ne vieną muzikinį konkursą, keturiolikos metų tapo jauniausiu prestižinio „Visos Japonijos Tsugaru Shamisen“ konkurso nugalėtoju. Pastūmėtas senelio, Sho Asano pradėjo mokytis groti tsugaru siamisen būdamas penkerių.

 

Šis senovinis instrumentas atkeliavo į Japoniją per Okinavą iš Kinijos. Japonijoje juo pradėta groti savaip. 1603–1868 m. siamisenas buvo naudojamas kaip akompanuojantis instrumentas kabuki teatre. Vėliau jis tapo melodiniu ir vienu populiariausių japonų klasikinės muzikos instrumentu. Siamiseną sudaro kvadratinis korpusas ir ilgas kaklas, o trimis stygomis grojama mentelės formos plektru. Instrumento garsas stiprus ir aštrus. Tsugaru shamisen pavadinimas kilęs nuo regiono, kuriame jis labiausiai paplitęs, vardo.

 

Koncertuose klausytojai turėjo progos susipažinti ir su kitais tradiciniais japonų instrumentais: įvairiais būgnais bei japoniškomis fleitomis shinobue ir shakuhachi. Atlikėjai propaguoja tradicinių instrumentų skambesį, pritaiko jiems modernius popmuzikos ir džiazo stilius, taip pat demonstruoja tradicinius šokius.

 

Pirmoje koncerto dalyje skambėjo įvairių Japonijos regionų tradicinė ir liaudies muzika, tačiau žinant, kaip laisvai atlikėjai traktuoja autentiškumą, sunku pasakyti, kiek čia buvo autentikos ir kiek šių dienų kūrybos. Liaudies muzika išreiškia Japonijos žmonių dėkingumą gyvenimui ir gamtai:

 

„Viskam rodyti savo dėkingumą – tai, mano manymu, yra per amžius nekintantis japoniškumas. Apie tai kalbanti liaudies muzika dainomis perteikia japonų dvasią, o plačiau – žmoniškumą“, – sako Sho Asano. Tas dėkingumas buvo juntamas ir per koncertą. Ir ne tik dėkingumas, bet ir greita spontaniška reakcija į publikos nuoširdumą, plojimus, šypsenas.

 

Dar laisvesnė muzikinė išraiška apgaubė antrąją koncerto dalį, kurioje prie tradicinių japoniškų instrumentų prisijungė fortepijonas ir mušamieji. Repertuaras taip pat buvo itin margas – nuo japoniškais elementais paspalvintų paties Sho Asano kompozicijų iki Chicko Coreos „Spain“ ir net... Giedriaus Kuprevičiaus „Kregždučių“, o kas dar egzotiškiau – sušokta lietuviška „Kepurinė“. Norėtųsi paminėti kūrybingą ir profesionalų pianistą, bet jo pavardė, deja, liko nežinoma, kaip ir kito gero muzikanto, grojusio tradicinėmis fleitomis.

 

Sho Asano pademonstravo, kad tsugaru shamisen yra labai paslankus, juo galima išradingai ir techniškai improvizuoti popmuzikos, roko ir džiazo temomis. Ypač malonu, kai jauni muzikantai atsigręžia į savo tautos tradicinio muzikavimo šaknis.


 

 

„7 meno dienos“ Nr.34 (956), 2011-09-30

Versija spausdinimui

Komentarai

ffERMpDfHyrit, 2011-12-01 15:48

The purchases I make are eniltrey based on these articles.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti