Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Turkų kino dienos „Skalvijoje”


Anonsas


7 MD

Share |
„Kai mes išeiname“
Birželio 24–30 dienomis, „ARTscape“ projektui bendradarbiaujant su Lietuvos turkų verslininkų asociacija, Turkijos ambasada Suomijoje ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, „Skalvijos“ kino centre nemokamai bus parodyti septyni filmai: penki vaidybiniai ir du dokumentiniai.

Vienas dokumentinių filmų – Leonido Glušajevo „Murzų ainiai Lietuvos žemėje“, pasakoja apie vieną seniausių – Lietuvos totorių bendruomenę. 2005 m. ši juosta buvo apdovanota už geriausią dokumentinio filmo scenarijų pirmajame tarptautiniame musulmoniško kino festivalyje Kazanėje „Auksinis minbaras“. Režisierė ir antropologė Zeynep Devrim Gürsel filme „Ateitis kavos tirščiuose“ pasakoja apie susitikimus su būrėjais iš kavos tirščių – ir mėgėjais, ir profesionalais. Kavos gėrimas ir būrimas iš jos tirščių – neatsiejama turkų bendravimo kultūros dalis. Filme buriama pačios režisierės ateitis, apibūdinamas jos būsimas jaunikis, taip pat pagal būrėjų vizijas interpretuojama Turkijos ateitis, tiksliau, jos ginčas su Europos Sąjunga. Prieš kelerius metus Turkija minėjo savo pastangų įstoti į ES penkiasdešimtmetį. Režisierė naudoja ir archyvinę medžiagą, kurioje girdimi politikų pažadai ir gretina juos su kavos būrėjų retorika.

 

Mahmuto Fazilo Coskuno debiutinis pilnametražis filmas „Ne tas rožančius“ buvo apdovanotas Roterdamo tarptautiniame kino festivalyje. Jaunas ir nedrąsus muedzinas Musa atvyksta dirbti į Stambulą. Miestas jam per didelis ir per svetimas, tad vyras neranda vietos ir gyvena tylų bei kuklų gyvenimą. Per savo pažįstamą, seną knygų pardavėją Musa susipažįsta su sesele Klara. Ji taip pat tyli, bet turi drąsos, kurios stinga Musai. Ji išgelbsti vyrą iš užstrigusio lifto, padeda jam, kai suserga jo draugas. Klara graži, bet katalikė ir visą savo likusį gyvenimą planuoja pašvęsti Dievui bei vienuolynui.

 

Dainininko, režisieriaus ir prodiuserio Mahsuno Kirmiligülo „Baltas angelas“ – tai filmas apie tėvų ir vaikų santykius skirtinguose Turkijos regionuose. Pagrindinis personažas Mala Ahmetas serga vėžiu. Sūnūs jį atveža pas daktarus į Stambulą, tačiau senolis pabėga ir atsiduria globos namuose. Greit tampa aišku, kad tai senelių namai ir kad jų gyventojus giminės paliko likimo valiai. Ahmetas ir jo sūnūs pakviečia senus žmones į savo gyvenvietę, kad galėtų būti visi kartu iki paskutinio atodūsio.

 

Prancūzų režisieriaus Jacques´o Deschamps´o istorinė drama „Išsiskyrimai. Klausykis fleitos“ nukelia į 1798-uosius ir atskleidžia istorinių įvykių užkulisius: filmas pasakoja apie buvusio Osmanų imperijos pašos Nuri Dede Efendi ir jo draugų prancūzų pastangas užkirsti kelią gresiančiam karui bei jų slaptus susitikimus sultono seseriai priklausančiuose rūmuose. Diplomatinės derybos išsekina Nuri Dede Efendi sveikatą, juo pradeda rūpintis rūmų gydytojas Halilis, kuris įsimyli sultono padėjėją. Visą šią painią istoriją filme perpasakoja paslaptingas dervišas.

 

Turkų kilmės vokiečių režisieriaus Fatih Akino lietuvių žiūrovams pristatyti nebereikia. Jo filme „Rojaus pakrašty“ visi herojai, prarasdami artimuosius ir dalelę savęs, atranda naują šalį. Kartu pasakojama apie įtampą tarp Turkijos ir Vokietijos, apie prarają tarp vokiečių ir Vokietijoje išaugusių turkų kartų. Kanų kino festivalyje už geriausią scenarijų apdovanotame filme subtiliai perteikiamos atsitiktinumų, praleistų galimybių akimirkos ir dėl tokių situacijų susipinantys nepažįstamų žmonių gyvenimai. Vienas tų žmonių – aštuntą dešimtį pradėjęs Ali, pas kurį apsigyvena prostitutė Jeter. Jo sūnus Nedžatas yra jaunas Vokietijos universiteto dėstytojas. Jeter turi dukterį Aiten, kuri tebegyvena kažkur Turkijoje. Aplinkybės priverčia Nedžatą keliauti į Stambulą jos ieškoti, tačiau mergina jau yra Vokietijoje ir taip pat ieško savo motinos...

 

Austrų režisierės Feo Aladag filmą „Kai mes išeiname“ buvo galima pamatyti šių metų „Kino pavasario“ programoje. Filme pasakojama apie jauną turkę Umai, kuri dėl nenusisekusios santuokos bando ieškoti prieglobsčio savo šeimoje Berlyne. Jos sugrįžimas sukelia vaidus Vokietijos turkų bendruomenėje, tad šeima nusprendžia gerinti Umai santykius su vyro šeima, grąžindama jiems moters sūnų, tačiau tragedijos išvengti nepavyksta.

 

Parengė Santa Lingevičiūtė


 

„7 meno dienos“ Nr.25 (947), 2011-06-24

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

Rejean, 2012-07-17 01:01

I have picked up some great stuff from this blog, thoguh I come here for a very specific reason- to benefit from the high quality fashion discussion. I would appreciate if this blog would utilize tags to allow for readers to quickly access either the heavier fashion posts or the new lifestyle advice.Thanks for your efforts in blogging and consideration.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti